Radonas namuose: ar viršija normą ir kokia metinė dozė

Kas yra radonas

Radonas – gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos be spalvos ir kvapo. Lietuvoje didžiausias jo šaltinis – gruntas po pastatu: radonas patenka pro plyšius ir įtrūkimus grindyse ir kaupiasi apatinėje pastato dalyje, ypač kai viduje šilčiau nei lauke ir susidaro slėgių skirtumas. Mažiau jo patenka iš statybinių medžiagų, vandens ir gamtinių dujų. praktika Radiacinės saugos centras – „Radono skleidžiama apšvita“ – Atskaitos lygis vidutinei metinei radono aktyvumo koncentracijai statinio patalpos ore – 300 Bq/m³; Lietuvoje radono rizikos zonų iki šiol nenustatyta; didžiausias radono šaltinis – gruntas, radonas kaupiasi apatinėje pastato dalyje; patenka per plyšius ir įtrūkimus grindyse, ypač kai patalpose šilčiau nei lauke (slėgių skirtumas); radonas lemia apie trečdalį visos gyventojo apšvitos; nuoroda į Lietuvos radono žemėlapį

Ilgalaikė didesnė radono koncentracija didina plaučių vėžio riziką, o rūkantiems ši rizika žymiai didesnė. RSC duomenimis apie 10 % plaučių vėžio atvejų Lietuvoje siejama su radonu patalpose, tačiau rizikos zonų nenustatyta ir koncentracija dažniausiai nedidelė. praktika Radiacinės saugos centras – Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 m. veiksmų plano 2025 m. ataskaita – 2 p.: rekomenduojama pirmiausia reguliariai vėdinti patalpą prieš naudojimą ir naudojant, įrengti subalansuotą vėdinimo sistemą (slėgio tarp grunto ir patalpų skirtumui sumažinti), izoliuoti patalpų grindis nuo grunto, užsandarinti plyšius tarp sienų ir grindų bei aplink vamzdžius ir plyšius rūsio sienose; vidutiniškai Lietuvos gyventojas dėl radono patalpų ore patiria apie 1,1 mSv per metus; 3 p.: apie 10 % plaučių vėžio susirgimų Lietuvoje sukelia radonas patalpose, rizika žymiai didesnė rūkantiems; radono rizikos zonų nenustatyta; renovuotuose ir po 2000 m. statytuose individualiuose namuose radono daugiau dėl pastato sandarumo; tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, radono tyrimus atlieka tik RSC

Atskaitos lygiai

• Lietuva – 300 Bq/m³. HN 73:2018 165 p. (gyvenamosios ir kitos patalpos) ir 86 p. (darbo vietos) – vidutinei metinei koncentracijai. Viršijus lygį gyvenamosiose patalpose, RSC informuoja gyventojus ir konsultuoja dėl mažinimo būdų (169 p.). norma Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (SAM 2001-12-21 įsakymas Nr. 663, suvestinė redakcija nuo 2024-04-23) – 165 p.: „Atskaitos lygis vidutinei metinei radono aktyvumo koncentracijai statinio patalpos ore, išskyrus statinio patalpos ore darbo vietoje, yra 300 Bq/m³“. 86 p.: atskaitos lygis darbo vietoje – 300 Bq/m³. 87 p.: kai Radiacinės saugos centras nustato radono riziką darbo vietose ar radono rizikos zonoje darbo vietos įrengtos po žeme, rūsiuose, pusrūsiuose ar pirmuosiuose aukštuose, darbdavys tiria radoną ne rečiau kaip kas 5 metus (87.1), praneša, jei viršijamas 86 p. lygis, ir įvertina apšvitą pagal darbo vietoje praleidžiamą laiką (87.2); kai metinė efektinė dozė viršija 6 mSv – per vienus metus įdiegia radono mažinimo priemones (87.3). 166 p.: radono rizikos zona – teritorija, kurioje 10 % ištirtų statinių viršija atskaitos lygį. 169 p.: RSC informuoja gyventojus, kurių patalpose viršijamas 165 p. lygis, ir konsultuoja dėl radono mažinimo būdų
• Darbo vietos – 6 mSv. Kai RSC nustato radono riziką darbo vietose ar radono rizikos zonoje jos įrengtos rūsiuose, pusrūsiuose ar pirmuosiuose aukštuose, darbdavys tiria radoną bent kas 5 metus, o metinei dozei viršijus 6 mSv – per metus įdiegia mažinimo priemones (87 p.). Per 2 000 darbo valandų 6 mSv atitinka apie 448 Bq/m³ (ICRP 137).
• ES – ne daugiau kaip 300 Bq/m³. Direktyvos 2013/59/Euratomas 74 ir 54 straipsniai; direktyvoje taip pat rašoma, kad gyvenamųjų namų tyrimai rodo padidėjusią plaučių vėžio riziką jau nuo maždaug 100 Bq/m³. norma Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas (pagrindiniai radiacinės saugos standartai) – 74 str. 1 d.: nacionaliniai radono patalpose atskaitos lygiai metinei vidutinei aktyvumo koncentracijai ore „neturi viršyti 300 Bq/m³“; 54 str. 1 d. – tas pats darbo vietose; 74 str. 3 d. – informacija apie matavimų svarbą ir technines mažinimo priemones; 22 konstatuojamoji dalis: gyvenamųjų namų tyrimai rodo statistiškai gerokai padidėjusią plaučių vėžio riziką dėl ilgalaikės maždaug 100 Bq/m³ lygio radono apšvitos; 11 konstatuojamoji dalis – radono dozės koeficientų direktyva nenustato (Komisija teiks rekomendacijas pagal ICRP)
• PSO – 100 Bq/m³. Rekomenduojamas nacionalinis lygis; jei to padaryti neįmanoma – ne daugiau kaip 300 Bq/m³. praktika Pasaulio sveikatos organizacija – „Radon and health“ (informacinis lapas, 2023-01-25, EN) – „Radon is estimated to cause between 3% to 14% of all lung cancers in a country“; „The risk of lung cancer increases by about 16% per 100 Bq/m3 increase in long time average radon concentration“; rekomenduoja nacionalinį metinį gyvenamųjų patalpų atskaitos lygį 100 Bq/m³, o jei to padaryti neįmanoma – „should not exceed 300 Bq/m3“; metinį vidurkį geriau vertinti matuojant „for at least 3 months“; mažinimo būdai: didinti vėdinimą po grindimis, įrengti radono duobutę (sump) rūsyje ar po grindimis ant grunto, sandarinti grindis ir sienas, gerinti pastato vėdinimą praktika PSO – „WHO handbook on indoor radon: a public health perspective“ (2009, EN) – PSO rekomendacijų leidinys, kuriuo remiasi informacinis lapas: radonas patalpose lemia nemažą dalį plaučių vėžio atvejų; 100 Bq/m³ rekomendacija cituojama iš PSO informacinio lapo

Kaip skaičiuojama metinė dozė

• ICRP 137. Dozė = koncentracija × valandos × 6,7 nSv per Bq·h/m³. Koeficientas – 3 mSv per mJ·h/m³, perskaičiuotas radono dujoms su pusiausvyros faktoriumi F = 0,4; sunkiam fiziniam darbui ICRP taiko dvigubą koeficientą. norma J. D. Harrison, J. W. Marsh – „ICRP recommendations on radon“, Annals of the ICRP 49(1 suppl.), 2020 (UKHSA mokslo darbų portalas, EN) – „ICRP Publication 137 recommends a dose coefficient of 3 mSv per mJ h m−3 (approximately 10 mSv per working level month)“, „equivalent to 6.7 nSv per Bq h m−3 using an equilibrium factor of 0.4“; darbuotojams 300 Bq/m³ per metus atitinka 4 mSv; tą patį koeficientą taikant namams 300 Bq/m³ atitinka 14 mSv norma ICRPaedia (ICRP) – „Calculating Radon Doses“ (EN) – Remiantis ICRP 126 (41–45 pastr.) ir ICRP 137 (57–60 pastr.): daugumai atvejų 3 mSv per mJ h m⁻³; darbas patalpose su dideliu fiziniu aktyvumu ir turistinės olos – 6 mSv per mJ h m⁻³ (apie 20 mSv per WLM); F = 0,4 daugumai situacijų; efektinė dozė = radono lygis × laikas × dozės koeficientas; pavyzdys – 50 Bq/m³ per darbo metus (2 000 h) ≈ 0,7 mSv. Pastaba: ten pateiktas perskaičiavimas 6,9 × 10⁻⁶ mSv per Bq h m⁻³ šiek tiek skiriasi nuo 6,7 nSv (Harrison ir Marsh) – naudojame 6,7
• UNSCEAR 2000. Dozė = koncentracija × 0,4 × valandos × 9 nSv per Bq·h/m³; UNSCEAR pavyzdys – 40 Bq/m³ per 7 000 h patalpose ≈ 1,01 mSv per metus. norma UNSCEAR 2000 m. ataskaita, B priedas „Exposures from natural radiation sources“ (EN) – 153 pastr.: dozės perskaičiavimo koeficientas 9 nSv per Bq h m⁻³ (EEC) „is still considered appropriate for average effective dose calculations“; patalpose 40 Bq/m³ × 0,4 × 7 000 h × 9 nSv = 1,0 mSv; 127 pastr.: pusiausvyros faktorius patalpose paprastai 0,4 (išmatuota 0,1–0,9); 138 pastr.: buvimo patalpose dalis 0,8, individualiai gali labai skirtis
• Valandos. Namams numatyta 7 000 h (UNSCEAR – apie 80 % metų patalpose), darbui – 2 000 h (ICRPaedia). Įrašykite savo – dozė proporcinga laikui.
• Kiek tikslu. Dozė – įvertis: pusiausvyros faktorius patalpose svyruoja nuo 0,1 iki 0,9, o ICRP koeficientas duoda beveik dvigubai didesnę dozę nei UNSCEAR. ICRP koeficientą namams taikome taip pat, kaip ICRP autorių palyginime (mūsų prielaida); skaičius tinka palyginti, ne medicininei išvadai.

ICRP autorių palyginimas: 300 Bq/m³ per darbo metus – apie 4,02 mSv, namuose – apie 14,1 mSv. norma J. D. Harrison, J. W. Marsh – „ICRP recommendations on radon“, Annals of the ICRP 49(1 suppl.), 2020 (UKHSA mokslo darbų portalas, EN) – „ICRP Publication 137 recommends a dose coefficient of 3 mSv per mJ h m−3 (approximately 10 mSv per working level month)“, „equivalent to 6.7 nSv per Bq h m−3 using an equilibrium factor of 0.4“; darbuotojams 300 Bq/m³ per metus atitinka 4 mSv; tą patį koeficientą taikant namams 300 Bq/m³ atitinka 14 mSv

Kaip matuoti

• Su atskaitos lygiu lyginamas metinis vidurkis, todėl RSC ilgalaikiams tyrimams palieka detektorius patalpoje 3–6 mėnesiams; momentiniai matavimai (2–3 kartus po 10 min.) tinka greitam įvertinimui. praktika Radiacinės saugos centras – plakatas „Kaip sužinoti radono kiekį patalpose?“ (2021) – Pateikti prašymą RSC, suderinti tyrimo laiką; atliekami momentiniai radono matavimai (2–3 matavimai po 10 min.) arba ilgalaikiai tyrimai vidutinei metinei radono koncentracijai įvertinti, paliekant radono detektorius 3–6 mėnesiams patalpoje; po 3–6 mėn. detektoriai perduodami RSC, kuris pateikia rezultatus
• PSO pataria metinį vidurkį vertinti matuojant ne trumpiau kaip 3 mėnesius. praktika Pasaulio sveikatos organizacija – „Radon and health“ (informacinis lapas, 2023-01-25, EN) – „Radon is estimated to cause between 3% to 14% of all lung cancers in a country“; „The risk of lung cancer increases by about 16% per 100 Bq/m3 increase in long time average radon concentration“; rekomenduoja nacionalinį metinį gyvenamųjų patalpų atskaitos lygį 100 Bq/m³, o jei to padaryti neįmanoma – „should not exceed 300 Bq/m3“; metinį vidurkį geriau vertinti matuojant „for at least 3 months“; mažinimo būdai: didinti vėdinimą po grindimis, įrengti radono duobutę (sump) rūsyje ar po grindimis ant grunto, sandarinti grindis ir sienas, gerinti pastato vėdinimą
• Gyventojams RSC tyrimai gyvenamosiose patalpose nemokami; radonas labiausiai kaupiasi rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač prastai vėdinamuose. praktika Radiacinės saugos centras – „Radonas mūsų aplinkoje: ką svarbu žinoti ir kaip nemokamai išsitirti?“ (2026-10-19) – Gyventojams radono tyrimai gyvenamosiose patalpose atliekami nemokamai; pagrindinis šaltinis – gruntas, radonas kaupiasi rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač nepakankamai vėdinamose patalpose; Lietuvoje koncentracija dažniausiai nedidelė, aukštesniuose aukštuose – dar mažesnė; „tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose“; sumažinti galima „užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“; gyvenamuosiuose pastatuose atlikta daugiau kaip 3 tūkst. tyrimų, rezultatai – interaktyviame žemėlapyje
• Kitų tyrimų rezultatus savo savivaldybėje rasite RSC radono žemėlapyje (per 3 tūkst. tyrimų). praktika Radiacinės saugos centras – Lietuvos radono žemėlapis (interaktyvus, savivaldybių lygmeniu) – 2025 m. ataskaitos duomenimis pavaizduoti 3 191 radono tyrimo rezultatai savivaldybių lygmeniu

Kaip sumažinti radoną

• Reguliariai vėdinti patalpas prieš jas naudojant ir naudojant. praktika Radiacinės saugos centras – Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 m. veiksmų plano 2025 m. ataskaita – 2 p.: rekomenduojama pirmiausia reguliariai vėdinti patalpą prieš naudojimą ir naudojant, įrengti subalansuotą vėdinimo sistemą (slėgio tarp grunto ir patalpų skirtumui sumažinti), izoliuoti patalpų grindis nuo grunto, užsandarinti plyšius tarp sienų ir grindų bei aplink vamzdžius ir plyšius rūsio sienose; vidutiniškai Lietuvos gyventojas dėl radono patalpų ore patiria apie 1,1 mSv per metus; 3 p.: apie 10 % plaučių vėžio susirgimų Lietuvoje sukelia radonas patalpose, rizika žymiai didesnė rūkantiems; radono rizikos zonų nenustatyta; renovuotuose ir po 2000 m. statytuose individualiuose namuose radono daugiau dėl pastato sandarumo; tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, radono tyrimus atlieka tik RSC
• Įrengti subalansuotą vėdinimo sistemą, kad sumažėtų slėgio skirtumas tarp grunto ir patalpų (žr. vėdinimo skaičiuoklę). praktika Radiacinės saugos centras – Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 m. veiksmų plano 2025 m. ataskaita – 2 p.: rekomenduojama pirmiausia reguliariai vėdinti patalpą prieš naudojimą ir naudojant, įrengti subalansuotą vėdinimo sistemą (slėgio tarp grunto ir patalpų skirtumui sumažinti), izoliuoti patalpų grindis nuo grunto, užsandarinti plyšius tarp sienų ir grindų bei aplink vamzdžius ir plyšius rūsio sienose; vidutiniškai Lietuvos gyventojas dėl radono patalpų ore patiria apie 1,1 mSv per metus; 3 p.: apie 10 % plaučių vėžio susirgimų Lietuvoje sukelia radonas patalpose, rizika žymiai didesnė rūkantiems; radono rizikos zonų nenustatyta; renovuotuose ir po 2000 m. statytuose individualiuose namuose radono daugiau dėl pastato sandarumo; tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, radono tyrimus atlieka tik RSC
• Izoliuoti patalpų grindis nuo grunto, užsandarinti plyšius tarp sienų ir grindų, aplink vamzdžius ir rūsio sienose. praktika Radiacinės saugos centras – Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 m. veiksmų plano 2025 m. ataskaita – 2 p.: rekomenduojama pirmiausia reguliariai vėdinti patalpą prieš naudojimą ir naudojant, įrengti subalansuotą vėdinimo sistemą (slėgio tarp grunto ir patalpų skirtumui sumažinti), izoliuoti patalpų grindis nuo grunto, užsandarinti plyšius tarp sienų ir grindų bei aplink vamzdžius ir plyšius rūsio sienose; vidutiniškai Lietuvos gyventojas dėl radono patalpų ore patiria apie 1,1 mSv per metus; 3 p.: apie 10 % plaučių vėžio susirgimų Lietuvoje sukelia radonas patalpose, rizika žymiai didesnė rūkantiems; radono rizikos zonų nenustatyta; renovuotuose ir po 2000 m. statytuose individualiuose namuose radono daugiau dėl pastato sandarumo; tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, radono tyrimus atlieka tik RSC
• Didinti vėdinimą po grindimis arba įrengti radono duobutę (siurbimo tašką) rūsyje ar po grindimis ant grunto. praktika Pasaulio sveikatos organizacija – „Radon and health“ (informacinis lapas, 2023-01-25, EN) – „Radon is estimated to cause between 3% to 14% of all lung cancers in a country“; „The risk of lung cancer increases by about 16% per 100 Bq/m3 increase in long time average radon concentration“; rekomenduoja nacionalinį metinį gyvenamųjų patalpų atskaitos lygį 100 Bq/m³, o jei to padaryti neįmanoma – „should not exceed 300 Bq/m3“; metinį vidurkį geriau vertinti matuojant „for at least 3 months“; mažinimo būdai: didinti vėdinimą po grindimis, įrengti radono duobutę (sump) rūsyje ar po grindimis ant grunto, sandarinti grindis ir sienas, gerinti pastato vėdinimą
• Efektyviausią priemonę konkrečiam pastatui turi parinkti projektuotojai ar kiti statybos specialistai. praktika Radiacinės saugos centras – lankstinukas „Radonas ir plaučių vėžys: ką reikėtų žinoti?“ (2015) – Efektyviausią radono mažinimo priemonę kiekviename pastate turi parinkti pastato projektuotojai ar kiti statybų specialistai; priemonės: užsandarinti pamatų plyšius ir pirmojo aukšto grindis, ventiliuojami pamatai, mechaninė ventiliacija; statant naują pastatą – užsandarinti pamatus, vėdinti orą po pamatais, įrengti mechaninę ventiliaciją; po renovacijos (nauji langai, apšiltintos sienos) radono koncentracija gali padidėti kelis kartus, todėl reikia sutvarkyti ar įdiegti vėdinimą. Lankstinuke minimas 200 Bq/m³ lygis – iš negaliojančios HN 85:2011, jo nenaudojame
• Renovuojant (keičiant langus, šiltinant sienas) radono gali padaugėti kelis kartus, todėl kartu reikia sutvarkyti ar įrengti vėdinimą ir užsandarinti pamatų plyšius. praktika Radiacinės saugos centras – lankstinukas „Radonas ir plaučių vėžys: ką reikėtų žinoti?“ (2015) – Efektyviausią radono mažinimo priemonę kiekviename pastate turi parinkti pastato projektuotojai ar kiti statybų specialistai; priemonės: užsandarinti pamatų plyšius ir pirmojo aukšto grindis, ventiliuojami pamatai, mechaninė ventiliacija; statant naują pastatą – užsandarinti pamatus, vėdinti orą po pamatais, įrengti mechaninę ventiliaciją; po renovacijos (nauji langai, apšiltintos sienos) radono koncentracija gali padidėti kelis kartus, todėl reikia sutvarkyti ar įdiegti vėdinimą. Lankstinuke minimas 200 Bq/m³ lygis – iš negaliojančios HN 85:2011, jo nenaudojame
• Po darbų radoną išmatuokite dar kartą – tik taip aišku, ar priemonė veiksminga. praktika Radiacinės saugos centras – leidinys „Ar pavojingas radonas? Ką reikėtų žinoti kiekvienam“ (2009) – 8 p.: prieš pasirenkant mažinimo būdą, pirmiausia surasti vietas, per kurias grunto oras su radonu patenka į patalpas, užsandarinti plyšius ir taikyti mažinimo būdą; „Po šių darbų matuojamas radono kiekis siekiant patikrinti, ar panaudota mažinimo priemonė yra efektyvi“

Taip pat žr. vėdinimo su rekuperacija skaičiuoklę, grindų ant grunto skaičiuoklę ir hidroizoliacijos skaičiuoklę.

Šaltiniai

• norma Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (SAM 2001-12-21 įsakymas Nr. 663, suvestinė redakcija nuo 2024-04-23) – 165 p.: „Atskaitos lygis vidutinei metinei radono aktyvumo koncentracijai statinio patalpos ore, išskyrus statinio patalpos ore darbo vietoje, yra 300 Bq/m³“. 86 p.: atskaitos lygis darbo vietoje – 300 Bq/m³. 87 p.: kai Radiacinės saugos centras nustato radono riziką darbo vietose ar radono rizikos zonoje darbo vietos įrengtos po žeme, rūsiuose, pusrūsiuose ar pirmuosiuose aukštuose, darbdavys tiria radoną ne rečiau kaip kas 5 metus (87.1), praneša, jei viršijamas 86 p. lygis, ir įvertina apšvitą pagal darbo vietoje praleidžiamą laiką (87.2); kai metinė efektinė dozė viršija 6 mSv – per vienus metus įdiegia radono mažinimo priemones (87.3). 166 p.: radono rizikos zona – teritorija, kurioje 10 % ištirtų statinių viršija atskaitos lygį. 169 p.: RSC informuoja gyventojus, kurių patalpose viršijamas 165 p. lygis, ir konsultuoja dėl radono mažinimo būdų
• norma Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas (pagrindiniai radiacinės saugos standartai) – 74 str. 1 d.: nacionaliniai radono patalpose atskaitos lygiai metinei vidutinei aktyvumo koncentracijai ore „neturi viršyti 300 Bq/m³“; 54 str. 1 d. – tas pats darbo vietose; 74 str. 3 d. – informacija apie matavimų svarbą ir technines mažinimo priemones; 22 konstatuojamoji dalis: gyvenamųjų namų tyrimai rodo statistiškai gerokai padidėjusią plaučių vėžio riziką dėl ilgalaikės maždaug 100 Bq/m³ lygio radono apšvitos; 11 konstatuojamoji dalis – radono dozės koeficientų direktyva nenustato (Komisija teiks rekomendacijas pagal ICRP)
• praktika Radiacinės saugos centras – „Radono skleidžiama apšvita“ – Atskaitos lygis vidutinei metinei radono aktyvumo koncentracijai statinio patalpos ore – 300 Bq/m³; Lietuvoje radono rizikos zonų iki šiol nenustatyta; didžiausias radono šaltinis – gruntas, radonas kaupiasi apatinėje pastato dalyje; patenka per plyšius ir įtrūkimus grindyse, ypač kai patalpose šilčiau nei lauke (slėgių skirtumas); radonas lemia apie trečdalį visos gyventojo apšvitos; nuoroda į Lietuvos radono žemėlapį
• praktika Radiacinės saugos centras – plakatas „Kaip sužinoti radono kiekį patalpose?“ (2021) – Pateikti prašymą RSC, suderinti tyrimo laiką; atliekami momentiniai radono matavimai (2–3 matavimai po 10 min.) arba ilgalaikiai tyrimai vidutinei metinei radono koncentracijai įvertinti, paliekant radono detektorius 3–6 mėnesiams patalpoje; po 3–6 mėn. detektoriai perduodami RSC, kuris pateikia rezultatus
• praktika Radiacinės saugos centras – „Radonas mūsų aplinkoje: ką svarbu žinoti ir kaip nemokamai išsitirti?“ (2026-10-19) – Gyventojams radono tyrimai gyvenamosiose patalpose atliekami nemokamai; pagrindinis šaltinis – gruntas, radonas kaupiasi rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač nepakankamai vėdinamose patalpose; Lietuvoje koncentracija dažniausiai nedidelė, aukštesniuose aukštuose – dar mažesnė; „tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose“; sumažinti galima „užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“; gyvenamuosiuose pastatuose atlikta daugiau kaip 3 tūkst. tyrimų, rezultatai – interaktyviame žemėlapyje
• praktika Radiacinės saugos centras – Lietuvos radono rizikos valdymo 2024–2030 m. veiksmų plano 2025 m. ataskaita – 2 p.: rekomenduojama pirmiausia reguliariai vėdinti patalpą prieš naudojimą ir naudojant, įrengti subalansuotą vėdinimo sistemą (slėgio tarp grunto ir patalpų skirtumui sumažinti), izoliuoti patalpų grindis nuo grunto, užsandarinti plyšius tarp sienų ir grindų bei aplink vamzdžius ir plyšius rūsio sienose; vidutiniškai Lietuvos gyventojas dėl radono patalpų ore patiria apie 1,1 mSv per metus; 3 p.: apie 10 % plaučių vėžio susirgimų Lietuvoje sukelia radonas patalpose, rizika žymiai didesnė rūkantiems; radono rizikos zonų nenustatyta; renovuotuose ir po 2000 m. statytuose individualiuose namuose radono daugiau dėl pastato sandarumo; tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, radono tyrimus atlieka tik RSC
• praktika Radiacinės saugos centras – lankstinukas „Radonas ir plaučių vėžys: ką reikėtų žinoti?“ (2015) – Efektyviausią radono mažinimo priemonę kiekviename pastate turi parinkti pastato projektuotojai ar kiti statybų specialistai; priemonės: užsandarinti pamatų plyšius ir pirmojo aukšto grindis, ventiliuojami pamatai, mechaninė ventiliacija; statant naują pastatą – užsandarinti pamatus, vėdinti orą po pamatais, įrengti mechaninę ventiliaciją; po renovacijos (nauji langai, apšiltintos sienos) radono koncentracija gali padidėti kelis kartus, todėl reikia sutvarkyti ar įdiegti vėdinimą. Lankstinuke minimas 200 Bq/m³ lygis – iš negaliojančios HN 85:2011, jo nenaudojame
• praktika Radiacinės saugos centras – leidinys „Ar pavojingas radonas? Ką reikėtų žinoti kiekvienam“ (2009) – 8 p.: prieš pasirenkant mažinimo būdą, pirmiausia surasti vietas, per kurias grunto oras su radonu patenka į patalpas, užsandarinti plyšius ir taikyti mažinimo būdą; „Po šių darbų matuojamas radono kiekis siekiant patikrinti, ar panaudota mažinimo priemonė yra efektyvi“
• praktika Radiacinės saugos centras – Lietuvos radono žemėlapis (interaktyvus, savivaldybių lygmeniu) – 2025 m. ataskaitos duomenimis pavaizduoti 3 191 radono tyrimo rezultatai savivaldybių lygmeniu
• praktika Pasaulio sveikatos organizacija – „Radon and health“ (informacinis lapas, 2023-01-25, EN) – „Radon is estimated to cause between 3% to 14% of all lung cancers in a country“; „The risk of lung cancer increases by about 16% per 100 Bq/m3 increase in long time average radon concentration“; rekomenduoja nacionalinį metinį gyvenamųjų patalpų atskaitos lygį 100 Bq/m³, o jei to padaryti neįmanoma – „should not exceed 300 Bq/m3“; metinį vidurkį geriau vertinti matuojant „for at least 3 months“; mažinimo būdai: didinti vėdinimą po grindimis, įrengti radono duobutę (sump) rūsyje ar po grindimis ant grunto, sandarinti grindis ir sienas, gerinti pastato vėdinimą
• praktika PSO – „WHO handbook on indoor radon: a public health perspective“ (2009, EN) – PSO rekomendacijų leidinys, kuriuo remiasi informacinis lapas: radonas patalpose lemia nemažą dalį plaučių vėžio atvejų; 100 Bq/m³ rekomendacija cituojama iš PSO informacinio lapo
• norma J. D. Harrison, J. W. Marsh – „ICRP recommendations on radon“, Annals of the ICRP 49(1 suppl.), 2020 (UKHSA mokslo darbų portalas, EN) – „ICRP Publication 137 recommends a dose coefficient of 3 mSv per mJ h m−3 (approximately 10 mSv per working level month)“, „equivalent to 6.7 nSv per Bq h m−3 using an equilibrium factor of 0.4“; darbuotojams 300 Bq/m³ per metus atitinka 4 mSv; tą patį koeficientą taikant namams 300 Bq/m³ atitinka 14 mSv
• norma ICRPaedia (ICRP) – „Calculating Radon Doses“ (EN) – Remiantis ICRP 126 (41–45 pastr.) ir ICRP 137 (57–60 pastr.): daugumai atvejų 3 mSv per mJ h m⁻³; darbas patalpose su dideliu fiziniu aktyvumu ir turistinės olos – 6 mSv per mJ h m⁻³ (apie 20 mSv per WLM); F = 0,4 daugumai situacijų; efektinė dozė = radono lygis × laikas × dozės koeficientas; pavyzdys – 50 Bq/m³ per darbo metus (2 000 h) ≈ 0,7 mSv. Pastaba: ten pateiktas perskaičiavimas 6,9 × 10⁻⁶ mSv per Bq h m⁻³ šiek tiek skiriasi nuo 6,7 nSv (Harrison ir Marsh) – naudojame 6,7
• norma antrinis ICRP Publication 137 „Occupational Intakes of Radionuclides: Part 3“ (2017, EN) – Leidinio puslapis; radono dozės koeficientai (57–60 pastr.) cituojami per ICRPaedia ir Harrison ir Marsh (2020) – leidinio tekstas mokamas
• norma UNSCEAR 2000 m. ataskaita, B priedas „Exposures from natural radiation sources“ (EN) – 153 pastr.: dozės perskaičiavimo koeficientas 9 nSv per Bq h m⁻³ (EEC) „is still considered appropriate for average effective dose calculations“; patalpose 40 Bq/m³ × 0,4 × 7 000 h × 9 nSv = 1,0 mSv; 127 pastr.: pusiausvyros faktorius patalpose paprastai 0,4 (išmatuota 0,1–0,9); 138 pastr.: buvimo patalpose dalis 0,8, individualiai gali labai skirtis
• praktika Mūsų skaitymas ir prielaidos – Pagrindinė dozė – pagal ICRP 137 (6,7 nSv per Bq h m⁻³, F = 0,4), UNSCEAR 9 nSv rodomas palyginimui; sunkiam fiziniam darbui koeficientą dauginame iš 2 (6 / 3 mSv per mJ h m⁻³) = 13,4 nSv; numatytosios valandos – 7 000 h namuose (UNSCEAR) ir 2 000 h darbe (ICRPaedia), jas galima pakeisti; trumpalaikio matavimo rezultatą laikome tik orientaciniu – su metiniu atskaitos lygiu tiesiogiai nelyginame; ICRP koeficientą namams taikome taip pat kaip Harrison ir Marsh palyginime (14 mSv prie 300 Bq/m³), nors ICRP jį skiria darbo vietoms; įvesties ribos (iki 100 000 Bq/m³, iki 8 760 h) – tik skaičiuoklės ribos

Dažni klausimai