DRG-25NamasRasos taškas ir drėgmė atitvaroje
Rasos taškas ir drėgmė atitvaroje
Įveskite sienos ar stogo sluoksnius nuo vidaus į lauką – skaičiuoklė pagal LST EN ISO 13788 ir STR 2.01.02 9 priedo duomenis parodys, ar ir kur kaupsis drėgmė, ar ji išgaruos per vasarą ir ar paviršiui negresia pelėsis.
- Kondensacija
- nėraper visus metus
- STR 53–54 p.
- atitinkadrėgminė būklė
- U
- 0,23 W/(m²·K)R_T 4,37
- Paviršius
- be pelėsio rizikosf_Rsi 0,94
Kaip suskaičiuota
- SluoksniaiGipso kartono plokštė 12,5 mm: R 0,05, sd 0,13 m; Polietileno plėvelė 0,15 mm, sd 50 m; Mineralinė vata 150 mm: R 4,05, sd 0,15 m; OSB plokštė 12 mm: R 0,09, sd 0,36 m; Difuzinė membrana, sd 0,2 m → R_T 4,37 m²·K/W, U 0,23; Σsd 50,84 m
- Kondensacija per metus (Glaser)LT klimatas (STR 9.1 lentelė), patalpa 20 °C ir 50 %; garų slėgis ≤ p_sat sandūrose; g = δ₀·Δp/Δsd, δ₀ = 2·10⁻¹⁰ kg/(m·s·Pa); skaičiuojama 24 mėn. nuo spalio → kondensacijos atitvaroje nėranorma LST EN ISO 13788 – vidinio paviršiaus temperatūra ir kondensacija atitvaroje – mėnesinis Glaser metodas: garų slėgio profilis neviršija soties slėgio sandūrose, g = δ₀·Δp/Δsd (δ₀ = 2·10⁻¹⁰ kg/(m·s·Pa)); p_sat Magnus formulės; pelėsio kriterijus – paviršiaus φ ≤ 80 % (f_Rsi su Rsi 0,25)
- Pelėsio rizika paviršiujef_Rsi = 1 − 0,25 / R_T(su Rsi 0,25); reikia, kad paviršiaus φ ≤ 80 % (θ_si,min) visais mėnesiais → f_Rsi 0,944 ≥ reikalingas 0,678norma LST EN ISO 13788 – vidinio paviršiaus temperatūra ir kondensacija atitvaroje – mėnesinis Glaser metodas: garų slėgio profilis neviršija soties slėgio sandūrose, g = δ₀·Δp/Δsd (δ₀ = 2·10⁻¹⁰ kg/(m·s·Pa)); p_sat Magnus formulės; pelėsio kriterijus – paviršiaus φ ≤ 80 % (f_Rsi su Rsi 0,25)
Eksportas
Informacinis įrankis: supaprastintas mėnesinis Glaser metodas (LST EN ISO 13788) su STR 2.01.02 9 priedo duomenimis. Oro nuotėkiai per nesandarumus, lietaus drėgmė ir statybinė drėgmė nevertinami.
Kaip skaičiuojame
- Sluoksniai: R = d/λ, garų varža sd = μ·d (μ sausas – šiltojoje izoliacijos pusėje, drėgnas – šaltojoje; STR 9 priedo 4 p.); plėvelėms sd iš 9.4 lentelės.
- Kiekvienas mėnuo: temperatūros sandūrose pagal LT klimatą (9.1 lentelė), soties slėgis p_sat, faktinis garų slėgis – ištempta „virvė“, neviršijanti p_sat.
- Drėgmė: kur virvė liečia p_sat, kaupiasi g = δ₀·Δp/Δsd skirtumas; šlapiose sandūrose vasarą skaičiuojamas išgaravimas. Vertinami antri skaičiavimo metai.
- Kriterijai: drėgmė turi išgaruoti (STR 53 p.), ties medžio gaminiais kondensacija neleistina (54 p.), medžiagos drėgmė ≤ u_max (9.5 lentelė); paviršiaus f_Rsi – pelėsio rizikai (φ ≤ 80 %).
Dažni klausimai
Kur atsiranda rasos taškas sienoje?
Ten, kur garų slėgis pasiekia soties slėgį – dažniausiai šaltojoje izoliacijos pusėje, ties sandaresniu garams sluoksniu (pvz. OSB už vatos). Skaičiuoklė kiekvienam mėnesiui apskaičiuoja temperatūrą ir garų slėgį sandūrose ir parodo, kur ir kiek drėgmės kaupiasi.
Ar karkasinei sienai būtina garų izoliacija?
Pavyzdys: G-K + 150 mm vatos + OSB 12 mm + difuzinė membrana be garų izoliacijos – per žiemą prie OSB susikaupia apie 4,8 kg/m² drėgmės, nors vasarą ji išgaruoja. STR 2.01.02 54 p. kondensacijos ties medžio gaminiais neleidžia, todėl reikia garų izoliacijos (PE plėvelė sd 50 m) – tada kondensacijos nėra.
Kokius duomenis naudoja skaičiuoklė?
STR 2.01.02 9 priedą: Lietuvos mėnesių vidutines temperatūras ir santykinius drėgnius (9.1 lentelė), medžiagų garų varžos faktorius μ (9.2–9.3), plėvelių sd (9.4) ir didžiausią leistiną drėgmę u_max (9.5). Metodas – LST EN ISO 13788 (STR 51 p.).