kiekis.lt – statybinių medžiagų skaičiuoklės
Objektas
Meniu
SNV-99

Sniego ir vėjo apkrova stogui

Pasirinkite savivaldybę, stogo formą ir nuolydį. Parodysime, kokia sniego apkrova ant žemės ir ant stogo (kN/m² ir kg/m²), kiek sveria sniegas ant viso stogo, kiek sniego susipusto prie ParapetasSienos dalis, iškilusi virš plokščiojo stogo dangos.Visi terminai žodynėlyje ar aukštesnės sienos, kiek tai centimetrų sniego, ir kokį vėjo slėgį stogas patiria jūsų vietovėje.

Pagrindiniai laukai; kiti – numatytieji.
pavyzdiniai duomenys: Plungės r., vienšlaitė 10° stoginė prie 3 m aukštesnio namo plokščiu stogu (namas 8 m, stoginė 4 m pločio), 24 m², atvira vietovė (II), stogas 3,5 m aukštyje
Vietovė
Stogas
Stogo forma
Aplinka
Sniego sankaupos
Sniegas ant žemės s_k
1,6 kN/m²II zona, 163 kg/m²
Ant stogo s
1,28 kN/m²130 kg/m²
Visas stogas
15,7 t154 kN sniego be sankaupų
Vėjo slėgis q_p
0,534 kN/m²24 m/s, z = 7 m, kategorija III
s = 1,28 kN/m² (130 kg/m²), μ = 0,830°
Pjūvis ne mastelio. Sniego apkrova skaičiuojama horizontaliai stogo projekcijai (EN 1991-1-3 5.2(4)): šviesi juosta – tolygi apkrova (i) be pustymo.

Sniego apkrovos atvejai

Atvejisμs, kN/m²kg/m²
(i) be pustymo0,81,28130
(ii) supustyta į antrą šlaitą0,4 / 0,80,64 / 1,2865 / 130
(iii) supustyta į pirmą šlaitą0,8 / 0,41,28 / 0,64130 / 65

Projektuojant laikančiąsias konstrukcijas sniegas dauginamas iš dalinio koeficiento 1,5 (LST EN 1990 A1.2(B)): skaičiuojamoji apkrova 1,92 kN/m². Tai charakteristinės apkrovos – sijų, gegnių ir santvarų skerspjūvius tikrina projektuotojas.

Kiek tai sniego

Sniego storis, kurio svoris lygus apkrovai (EN 1991-1-3 E priedo tankiai): tas pats svoris – daug šviežio arba nedaug šlapio sniego.

SniegaskN/m³ant žemės (s_k)ant stogo
šviežias1160 cm128 cm
suslūgęs (po kelių dienų)280 cm64 cm
senas (po kelių savaičių)2,5–3,546–64 cm37–51 cm
šlapias440 cm32 cm

Vėjas

Bazinis vėjo greitis v_b = 24 m/s, bazinis slėgis q_b = 0,36 kN/m²; 7 m aukštyje kategorijoje III pikinis greičio slėgis q_p = 0,534 kN/m² (c_e = 1,48). Slėgis į stogą w_e = q_p × c_pe; plokščio stogo aštriais kraštais koeficientai (LST EN 1991-1-4 7.2 lentelė, c_pe,10 – laikančiajai konstrukcijai, c_pe,1 – mažiems iki 1 m² elementams ir tvirtinimams):

Zonac_pe,10w_e, kN/m²c_pe,1
F – kampai−1,8−0,961−2,5
G – priešvėjinis kraštas−1,2−0,641−2
H – už krašto−0,7−0,374−1,2
I – vidurys±0,2±0,107±0,2

Minusas – siurbimas (kelia stogą). Kraštų zonų plotis e – mažesnis iš pastato pločio ir 2h (7.6 pav.). Šlaitiniams stogams koeficientai kitokie – 7.3–7.4 lentelės; juos pagal nuolydį taiko saulės elektrinės ir stoginės skaičiuoklės.

Palyginimui – STR 2.04.01:2018 1 priedo 1.6 lentelė atitvaroms ir stogo dangos tvirtinimui (savivaldybė → I rajonas, pastatas žemesnis nei 15 m), Pa:

ZonaA – atvira pakrantėB – miestas, miškasC – aukšti pastatai
centrinė zona290190130
pakraščiai (1,5 m)720470320
kampai (1,5 m)1070710480

STR lentelė jau apima slėgio koeficientus ir naudojama plokščiojo stogo tvirtinimams. Vėjo rajonai STR priskirti kitaip nei LST EN 1991-1-4 NA zonos (pvz. Mažeikių r. STR – II rajonas, NA žemėlapyje – 24 m/s).

Skaičiavimo eiga

  • s_k = 1,6 kN/m² (II zona pagal LST EN 1991-1-3 NA, Vilniaus m. sav.); C_e = 1, C_t = 1.
  • μ₁(30°) = 0,8.
  • s = μ × C_e × C_t × s_k = 0,8 × 1 × 1 × 1,6 = 1,28 kN/m² = 130 kg/m²; visam stogui 1,28 × 120 m² = 153,6 kN ≈ 15,66 t.
  • Vėjas: v_b = 24 m/s, z₀ = 0,3 m, z = 7 m; k_r = 0,215, c_r = 0,678, v_m = 16,28 m/s, I_v = 0,317; q_p = (1 + 7 × 0,317) × ½ × 1,25 × 16,28² = 0,534 kN/m².

Skaičiuoklė parodo apkrovas, bet konstrukcijos nepatikrina: kiek atlaiko stogas, stoginė ar šiltnamis, apskaičiuoja projektuotojas pagal LST EN 1990 ir medžiagų eurokodus. Sniego zonos – per antrinį šaltinį (Dlubal žemėlapis pagal nacionalinį priedą), šaltiniai – puslapio apačioje.

Kaip skaičiuojama

  • Sniegas ant žemės s_k – pagal LST EN 1991-1-3 nacionalinio priedo zonas: I – 1,2 kN/m², II – 1,6 kN/m². Zonos paimtos iš Dlubal žemėlapio (antrinis šaltinis, nes priedas viešai neskelbiamas), savivaldybės priskirtos sutapdinus žemėlapį su savivaldybių ribomis.
  • Ant stogo: s = μ × C_e × C_t × s_k (LST EN 1991-1-3 5.1 formulė), apkrova taikoma horizontaliai stogo projekcijai. C_e – 0,8 vėjuotoje, 1,0 įprastoje ir 1,2 apsaugotoje vietovėje; C_t = 1,0.
  • Formos koeficientas μ₁ (5.2 lentelė): 0,8, kai nuolydis iki 30°, 0,8 × (60 − α) / 30 tarp 30° ir 60°, 0 nuo 60°. Su sniegolaikiais ar parapetu apatiniame krašte – ne mažiau 0,8. Dvišlaičiam stogui tikrinami trys atvejai: be pustymo ir kai vienas šlaitas turi tik pusę apkrovos (5.3 pav.).
  • Arkiniam (cilindriniam) stogui – 0,8 be pustymo ir 0,5μ₃ / μ₃ supustytam sniegui, μ₃ = 0,2 + 10h / b, ne daugiau kaip 2,0 (5.4–5.5 formulės); kur nuolydis didesnis nei 60°, sniego nėra.
  • Sankaupos: prie parapeto ar kliūties μ₂ = γh / s_k (0,8–2,0, 6.2), prie aukštesnio pastato μ₂ = μ_s + μ_w, μ_w = (b₁ + b₂) / 2h ≤ γh / s_k (0,8–4, 5.3.6), γ = 2 kN/m³, ilgis l_s = 2h (5–15 m).
  • Vėjas – LST EN 1991-1-4 4.5: q_p(z) = [1 + 7 I_v(z)] × ½ ρ v_m², v_m = c_r(z) × v_b, ρ = 1,25 kg/m³; v_b,0 zonos 24 / 28 / 32 m/s pagal nacionalinį priedą (Dlubal žemėlapis). Plokščio stogo c_pe – 7.2 lentelė.

Pavyzdžiai

Dvišlaitis namas Vilniuje: II zona, s_k = 1,6 kN/m², 30° šlaitai, μ₁ = 0,8, įprasta vietovė: s = 0,8 × 1,0 × 1,0 × 1,6 = 1,28 kN/m² (130 kg/m²). 120 m² stogui – 154 kN, apie 15,7 t sniego. Suslūgusio sniego (2 kN/m³) tai būtų 64 cm ant stogo. Vėjas: 24 m/s, III kategorija, z = 7 m – q_p = 0,534 kN/m².

Stoginė prie aukštesnio namo: Plungės r. (sniegas II zona, vėjas – 28 m/s), vienšlaitė 10° stoginė prie 3 m aukštesnio namo plokščiu stogu (namas 8 m, stoginė 4 m pločio), 24 m², atvira vietovė (II), stogas 3,5 m aukštyje. Tolygi apkrova s = 0,8 × 1,6 = 1,28 kN/m². Sankaupa: μ_w = (8 + 4) / (2 × 3) = 2, riba γh / s_k = 2 × 3 / 1,6 = 3,75, todėl μ₂ = 2 ir prie sienos s = 3,2 kN/m² (326 kg/m²) – 2,5 karto daugiau nei toliau nuo sienos. Sankaupos ilgis l_s = 2 × 3 = 6 m ilgesnis už stoginę (4 m), todėl stogo gale μ = 2,0 + (0,8 − 2,0) × 4 / 6 = 1,2 (1,92 kN/m²). Vėjas: q_p = 0,845 kN/m².

Tai charakteristinės apkrovos pagal LST EN 1991-1-3 ir 1991-1-4. Konstrukcijų (GegnėĮstriža stogo sija nuo mūrloto iki kraigo, ant kurios laikosi grebėstai ir danga.Visi terminai žodynėlyje, sijų, SantvaraIš trikampių sujungta strypinė konstrukcija, kuri perdengia didelį tarpatramį be tarpinių atramų (pvz., stogo santvara).Visi terminai žodynėlyje, stulpų) skaičiavimą atlieka projektuotojas – jis parenka ir apkrovų derinius pagal LST EN 1990. Apkrovas konkrečioms konstrukcijoms naudoja stogo, plokščiojo stogo, stoginės, šiltnamio ir saulės elektrinės skaičiuoklės.

Dažni klausimai

Kokia sniego apkrova Lietuvoje?

Pagal LST EN 1991-1-3 nacionalinį priedą Lietuva padalyta į dvi zonas: I zonoje charakteristinė sniego apkrova ant žemės s_k = 1,2 kN/m² (apie 122 kg/m²), II zonoje – 1,6 kN/m² (apie 163 kg/m²). II zona – rytų ir pietų Lietuva (pvz. Alytaus m., Alytaus r., Anykščių r., Biržų r., Druskininkų, Ignalinos r.) ir Žemaičių aukštuma apie Telšius, Plungę, Rietavą ir Šilalę; I zona – vakarų ir vidurio Lietuva su pajūriu, Kaunu, Šiauliais ir Panevėžiu. Dalis savivaldybių (Birštono, Elektrėnų, Jurbarko r., Kaišiadorių r., Kelmės r. ir kt.) dalijasi tarp zonų – tada skaičiuoklė ima nepalankesnę II zoną.

Kiek kg/m² sniego turi atlaikyti stogas?

Ant stogo apkrova mažesnė nei ant žemės: s = μ × C_e × C_t × s_k. Vilniuje (II zona) 30° dvišlaičiam stogui μ₁ = 0,8, todėl s = 0,8 × 1,6 = 1,28 kN/m² (130 kg/m²), Kaune (I zona) – 0,96 kN/m² (98 kg/m²). 45° stogui μ₁ = 0,4 – 0,64 kN/m². Tai charakteristinė apkrova; laikančiosios konstrukcijos skaičiuojamos su daliniu koeficientu 1,5, o prie aukštesnių sienų ir parapetų sniegas susipusto ir apkrova būna kelis kartus didesnė.

Kiek centimetrų sniego tai yra?

Priklauso nuo sniego tankio. EN 1991-1-3 E priedas: šviežias sniegas – 1,0 kN/m³, suslūgęs – 2,0, senas – 2,5–3,5, šlapias – 4,0 kN/m³. Todėl 1,6 kN/m² atitinka apie 160 cm šviežio, 80 cm suslūgusio arba tik 40 cm šlapio sniego. Atšilus ir palijus tas pats sniego sluoksnis tampa daug sunkesnis – EN 1991-1-3 5.2(6) nurodo tokiuose regionuose apkrovą didinti.

Kiek sniego atlaiko stoginė ar šiltnamis?

Tiek, kiek apskaičiuota jos konstrukcijai – skaičiuoklė parodo, kiek turi atlaikyti. Arkiniam 3 m pločio ir 1,5 m aukščio šiltnamiui μ₃ = 0,2 + 10 × 1,5 / 3 = 2,0 (riba), todėl supustyto sniego pusėje apkrova 3,2 kN/m² – daugiau nei ant žemės. Gamintojai dažnai nurodo, kiek kg/m² laiko jų šiltnamis ar stoginė; jei mažiau, sniegą reikia valyti. Konstrukciją galite pasitikrinti stoginės ir šiltnamio skaičiuoklėse.

Kas yra sniego sankaupa prie parapeto ar aukštesnės sienos?

Vėjas supusto sniegą už kliūčių. Prie parapeto ar kitos kliūties EN 1991-1-3 6.2 nurodo μ₂ = γh / s_k (γ = 2 kN/m³), bet ne mažiau 0,8 ir ne daugiau 2,0, sankaupos ilgis l_s = 2h (5–15 m). 1 m parapetas II zonoje: μ₂ = 2 × 1 / 1,6 = 1,25, s = 2 kN/m². Prie aukštesnio pastato (5.3.6) μ_w = (b₁ + b₂) / 2h iki 4 – žr. pavyzdį žemiau.

Ar sniego apkrova priklauso nuo aukščio virš jūros lygio?

Lietuvoje – ne. Dlubal žemėlapyje pagal LST EN 1991-1-3 nacionalinį priedą s_k imamas tik pagal zoną (1,2 arba 1,6 kN/m²), be aukščio pataisos. Aukštesnės Žemaičių aukštumos dalis tiesiog priskirta II zonai.

Kokia vėjo apkrova stogui?

Pagal LST EN 1991-1-4 pirmiausia apskaičiuojamas pikinis greičio slėgis q_p(z) iš bazinio vėjo greičio (Lietuvoje 24, 28 arba 32 m/s), aukščio ir vietovės kategorijos. 7 m aukščio namui priemiestyje (III kategorija) 24 m/s zonoje q_p = 0,534 kN/m², Klaipėdoje (32 m/s) – 0,949 kN/m². Stogą veikia w_e = q_p × c_pe: plokščio stogo kampuose c_pe,10 = −1,8, t. y. siurbimas 0,96 kN/m². Tvirtinimams naudojama STR 2.04.01:2018 lentelė – žr. plokščiojo stogo skaičiuoklę.

Kurią vietovės kategoriją pasirinkti?

LST EN 1991-1-4 4.1 lentelė: 0 – prie atviros jūros; I – prie ežero ar lygi vieta be kliūčių; II – laukai su pavieniais medžiais ar pastatais, nutolusiais bent 20 jų aukščių; III – kaimai, priemiesčiai, miškas; IV – miestai, kur ≥ 15 % ploto užstatyta aukštesniais nei 15 m pastatais. Kuo atviresnė vietovė, tuo didesnis vėjo slėgis žemai prie žemės. Jei abejojate – rinkitės atviresnę.

Šaltiniai