Žaibosauga: ar privaloma, apsaugos klasė, įžeminimo laidininkai ir įžemintuvas

Ar privaloma

• Naujai statomam statiniui žaibosauga privaloma, išskyrus 2 p. išvardytus statinius – tarp jų gyvenamosios paskirties vieno buto ir dviejų butų pastatai (namai). norma STR 2.01.06:2009, 2 p. – išorinė apsauga nuo žaibo privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems visų paskirčių statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, išskyrus nesudėtingus statinius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius (pagal STR 1.01.09:2003 11–13 p.); kitiems – jeigu numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu
• Išimtims priskirtiems statiniams išorinė apsauga nuo žaibo projektuojama ir įrengiama, jeigu tai numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu (2 p.). norma STR 2.01.06:2009, 2 p. – išorinė apsauga nuo žaibo privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems visų paskirčių statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, išskyrus nesudėtingus statinius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius (pagal STR 1.01.09:2003 11–13 p.); kitiems – jeigu numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu
• Mūsų skaitymas: statinių grupės STR įvardytos pagal tuometinius STR 1.01.07:2002 ir STR 1.01.09:2003, kurie vėliau pakeisti naujais teisės aktais – ar statinys nesudėtingasis ir kokia jo paskirtis, žiūrėkite pagal dabartinę klasifikaciją (projekte ar statinio kadastro duomenyse). norma STR 2.01.06:2009, 2 p. – išorinė apsauga nuo žaibo privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems visų paskirčių statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, išskyrus nesudėtingus statinius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius (pagal STR 1.01.09:2003 11–13 p.); kitiems – jeigu numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu

Sistema

• III apsaugos klasė – apsaugos patikimumas 0,91 (1 lentelė). Klasę parenka projektuotojas, įvertinęs riziką pagal LST EN 62305-2 (10, 43 p.). norma STR 2.01.06:2009, 4, 10, 11 ir 43 p., 1 lentelė – apsaugos patikimumas nustatomas pagal statinio paskirtį ir galimų žaibo padarinių sunkumą, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2; keturios apsaugos klasės – I 0,99, II 0,97, III 0,91, IV 0,84; projektuojant pasirenkamas patikimumas ir apsaugos klasė
• Tinklo žingsnis 15 × 15 m, besisukančios sferos spindulys R = 45 m (5 lentelė). Sferos metodas tinka visais atvejais, tinklinis – plokštiems paviršiams (48 p.). norma STR 2.01.06:2009, 46–48 p. ir 5 lentelė – apsaugos zona nustatoma apsaugos kampo, sferos arba tinkliniu metodu; sferos spindulys ir tinklo žingsnis: I 20 m ir 5 × 5 m, II 30 m ir 10 × 10 m, III 45 m ir 15 × 15 m, IV 60 m ir 20 × 20 m; sferos metodas tinka visais atvejais, tinklinis – plokštiems paviršiams
• Įžeminimo laidininkai: perimetras 42 m ÷ 20 m (3 lentelė) = 2,1 → 3 – apie 3 laidininkai pagal perimetrą. STR 27 p.: tiesiami „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“; mūsų skaitymas – lentelės atstumas yra tarpas tarp laidininkų, todėl jų skaičius ≈ perimetras ÷ atstumas, suapvalinus į didesnę pusę. Ne mažiau kaip du ant dviejų skirtingų sienų (26 p.), srovė į žemę – ne mažiau kaip dviem keliais (1 priedo 11.3 p.). norma STR 2.01.06:2009, 24–27 p. ir 3 lentelė – lyninio ėmiklio kiekvieno lyno gale – bent po vieną įžeminimo laidininką (24 p.); tinklinio virš statinio – ant kiekvienos atramos (25 p.); tinklinio ėmiklio laidininkų ne mažiau kaip du, ant dviejų skirtingų sienų (26 p.); laidininkai tiesiami pagal perimetrą, „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“: I 10 m, II 15 m, III 20 m, IV 25 m (27 p.)
• Šlaitinis stogas (mūsų prielaida, orientacinis ilgis): kraigas 12 m + kraštinės linijos 42 m plane = apie 54 m. Kai nuolydis didesnis kaip 1/10, laidininkas tiesiamas kraige (1 priedo 11.1.3 p.), gali būti keli ėmikliai, jei atstumas tarp jų ne didesnis už tinklo plotį (10 p.). Nuožulnios stogo kraštinės ilgesnės nei plane; tikslų išdėstymą nustato projektuotojas. norma STR 2.01.06:2009 1 priedas, 5–11 p. – sferos metodas – sfera turi liesti tik ėmiklių sistemą (5 p.); statiniui aukštesniam už sferos spindulį galimas smūgis į šoną (6 p.); šoniniai ėmikliai siūlomi tik viršutinėje 20 % aukščio dalyje (8 p.); tinklinis būdas – lygiems ir nuožulniems stogams (9 p.); stogui nuožulnesniam kaip 1/10 gali būti keli ėmikliai, kai atstumas tarp jų ne didesnis už tinklo plotį (10 p.); laidininkai kraštinėse linijose, iškyšose, kraiguose (kai nuolydis > 1/10), srovė į žemę – ne mažiau kaip dviem keliais (11 p.)
• Jei pastatas aukštesnis už sferos spindulį (45 m), galimas žaibo smūgis į šoną; tikimybė labai nedidelė, jei pastatas žemesnis nei 60 m (1 priedo 6 p.). Šoniniai ėmikliai siūlomi tik viršutinėje 20 % aukščio dalyje (8 p.). norma STR 2.01.06:2009 1 priedas, 5–11 p. – sferos metodas – sfera turi liesti tik ėmiklių sistemą (5 p.); statiniui aukštesniam už sferos spindulį galimas smūgis į šoną (6 p.); šoniniai ėmikliai siūlomi tik viršutinėje 20 % aukščio dalyje (8 p.); tinklinis būdas – lygiems ir nuožulniems stogams (9 p.); stogui nuožulnesniam kaip 1/10 gali būti keli ėmikliai, kai atstumas tarp jų ne didesnis už tinklo plotį (10 p.); laidininkai kraštinėse linijose, iškyšose, kraiguose (kai nuolydis > 1/10), srovė į žemę – ne mažiau kaip dviem keliais (11 p.)

Įžemintuvas

• Žiedinis įžemintuvas aplink pastatą: 2 × (12 m + 2 × 0,9 m) + 2 × (9 m + 2 × 0,9 m) = apie 49,2 m. Mūsų prielaida: žiedas 0,9 m nuo pamato (39 p. intervalo vidurys), pastato kampai statūs. norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
• Įžemintuvas įrengiamas išorėje, horizontalūs laidininkai – 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1 m atstumu nuo pamato ar pagrindo (39 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
• Įžemintuvo varža – ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.; STR tekste ženklas Ω prarastas, mūsų skaitymas – omai). Ją išmatuoja specialistas ir surašo protokolą (50.4, 55 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
• Ne mažiau kaip 2 įžemikliai, visų įžeminimo laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); kiekvienas iš 3 laidininkų prijungiamas išardoma jungtimi varžai matuoti (33 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
• Žaibosaugos įžeminimas sutapatinamas su statinio elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); natūraliu įžemikliu gali būti sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.). Įžemintuvo tipas ir medžiagos nustatomi pagal LST EN 62305-3 (36.3, 37 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)

Saugūs atstumai nuo požeminių komunikacijų

• Įžemiklių mažiausi (saugūs) atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų: įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai – 0,5 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 0,5 m (> 500 Ω·m); neįžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai – 2 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 5 m (> 500 Ω·m); elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema – 10 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 20 m (> 500 Ω·m); metaliniai dujotiekio vamzdžiai – 2 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 5 m (> 500 Ω·m) (40 p., 4 lentelė). Apsaugos būdai nustatomi pagal LST EN 62305-3. norma STR 2.01.06:2009, 40 p. ir 4 lentelė – įžemiklių minimalūs (saugūs) atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų, kai grunto varža ≤ 500 / > 500 Ω·m: įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai 0,5 / 0,5 m; neįžeminti 2 / 5 m; elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema 10 / 20 m; metaliniai dujotiekio vamzdžiai 2 / 5 m
• Grunto savitosios varžos nežinant, saugiau vadovautis didesniais atstumais; ją išmatuoja ar įvertina projektuotojas (mūsų prielaida). norma STR 2.01.06:2009, 40 p. ir 4 lentelė – įžemiklių minimalūs (saugūs) atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų, kai grunto varža ≤ 500 / > 500 Ω·m: įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai 0,5 / 0,5 m; neįžeminti 2 / 5 m; elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema 10 / 20 m; metaliniai dujotiekio vamzdžiai 2 / 5 m

Priežiūra

• III klasė – apžiūra kas 2 metus, tikrinimas (su varžų matavimu) kas 4 metus (52 p., 6 lentelė). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
• Apžiūra visada atliekama po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro ir intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto darbų ar pakeitus žaibolaidžio dalis (53 p.). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
• Matuojama jungčių pereinamoji varža ir įžemintuvo įžeminimo varža, rezultatai įforminami protokoluose (55, 56 p.). Rasti trūkumai šalinami nedelsiant; korozijos pažeisti įžemikliai ir laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
• Turi būti techninė dokumentacija: žaibolaidžio pasas ir paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, darbo brėžiniai, jungčių ir įžeminimo varžų matavimo protokolai (50 p.). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)

Montavimo reikalavimai

• Ėmikliai ant B ROOF (t1) stogo dangos – tiesiai ant paviršiaus; ant F ROOF (t1) – ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu, ant šiaudinio stogo – ne mažesniu kaip 0,15 m (21 p.). norma STR 2.01.06:2009, 21 ir 28 p. – ėmikliai ant B ROOF (t1) stogo dangos – tiesiogiai ant paviršiaus, ant F ROOF (t1) – ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu, šiaudinio stogo – ne mažesniu kaip 0,15 m; įžeminimo laidininkai ant A1, A2, B, C klasės sienos – prie sienos išorės ar sienoje, ant D, E, F klasės sienos (kai pakilusi temperatūra sukelia pavojų) – 0,1 m atstumu
• Metalinis stogas gali būti ėmiklis, kai danga ne plonesnė kaip 0,5 mm ir nėra pavojaus užsiliepsnoti po ja esančioms E ir F klasių medžiagoms (22.1.2 p.); kai toks pavojus yra ir dangą būtina apsaugoti nuo pradeginimo – ne plonesnė kaip 2 lentelėje: plienas 4 mm, varis 5 mm, aliuminis 7 mm (22.1.1 p.). Danga neturi būti izoliuota; iki 0,5 mm antikorozinių dažų ar bitumo ir iki 1 mm plastiko izoliacija nelaikoma (22.1.3 p.). norma STR 2.01.06:2009, 22.1 p. ir 2 lentelė – metalinis stogas gali būti ėmiklis: danga ne plonesnė kaip 0,5 mm, jei nėra pavojaus užsiliepsnoti po danga esančioms E ir F klasių medžiagoms (22.1.2); jei toks pavojus yra ir dangą būtina apsaugoti nuo pradeginimo – ne plonesnė kaip 2 lentelėje (plienas 4 mm, varis 5 mm, aliuminis 7 mm) (22.1.1); danga nepadengta izoliacija – iki 0,5 mm antikorozinių dažų ar bitumo ir iki 1 mm plastiko izoliacija nelaikoma (22.1.3)
• Įžeminimo laidininkų negalima tiesti vandens nutekėjimo stovuose; jie tiesiami kuo toliau nuo durų ir langų – ne mažiau kaip 2 m (kitaip – A1, A2 degumo klasės vamzdžiuose) (29 p.). Linijos horizontalios ir vertikalios, lenkimo spindulys ne mažesnis kaip 20 cm (30 p.). norma STR 2.01.06:2009, 29–31 ir 33 p. – laidininkų negalima tiesti vandens nutekėjimo stovuose; tiesiami kuo toliau nuo durų ir langų, ne mažiau kaip 2 m (kitaip – A1, A2 klasės vamzdžiuose); horizontaliomis ir vertikaliomis linijomis, lenkimo spindulys ne mažesnis kaip 20 cm; kiekvienas laidininkas prie įžeminimo įrenginio jungiamas išardoma jungtimi varžai matuoti
• Ant D, E, F degumo klasės sienos (kai pakilusi laidininko temperatūra jai pavojinga) laidininkai tiesiami 0,1 m atstumu nuo sienos; ant A1, A2, B, C – prie sienos išorės arba sienoje (28 p.). norma STR 2.01.06:2009, 21 ir 28 p. – ėmikliai ant B ROOF (t1) stogo dangos – tiesiogiai ant paviršiaus, ant F ROOF (t1) – ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu, šiaudinio stogo – ne mažesniu kaip 0,15 m; įžeminimo laidininkai ant A1, A2, B, C klasės sienos – prie sienos išorės ar sienoje, ant D, E, F klasės sienos (kai pakilusi temperatūra sukelia pavojų) – 0,1 m atstumu
• Lyniniam ėmikliui – bent po vieną įžeminimo laidininką kiekvieno lyno gale (24 p.); tinkliniam virš statinio – ant kiekvienos atramos (25 p.). norma STR 2.01.06:2009, 24–27 p. ir 3 lentelė – lyninio ėmiklio kiekvieno lyno gale – bent po vieną įžeminimo laidininką (24 p.); tinklinio virš statinio – ant kiekvienos atramos (25 p.); tinklinio ėmiklio laidininkų ne mažiau kaip du, ant dviejų skirtingų sienų (26 p.); laidininkai tiesiami pagal perimetrą, „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“: I 10 m, II 15 m, III 20 m, IV 25 m (27 p.)

Orientacinis įrankis pagal STR 2.01.06:2009 (tikrinta 2026-10-29), ne projektas. Žaibosaugą projektuoja ir įrengia atestuotas specialistas: jis įvertina riziką, parenka apsaugos klasę, ėmiklių išdėstymą ir medžiagas pagal LST EN 62305 ir išmatuoja įžeminimo varžą.