Žaibosauga: ar privaloma, apsaugos klasė, įžeminimo laidininkai ir įžemintuvas
Ar privaloma žaibosauga namui? Vieno ar dviejų butų gyvenamajam namui, pagalbinio ūkio pastatui ir nesudėtingajam statiniui – ne: STR 2.01.06:2009 juos išskiria, žaibolaidį galima įrengti savo noru. Naujiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems daugiabučiams, visuomeniniams, gamybos pastatams išorinė apsauga nuo žaibo privaloma, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2. Pasirinkite statinį ir darbus, o įvedę matmenis ir apsaugos klasę pamatysite orientacinį įžeminimo laidininkų skaičių, tinklą, įžemintuvo ilgį ir priežiūros terminus su STR punktais.
Žaibosauga neprivaloma – galima įrengti savo pageidavimu
III klasė: 3 įžeminimo laidininkai, tinklas 15 × 15 m, ėmiklio laidininko apie 54 m, žiedinis įžemintuvas apie 49,2 m
Ar privaloma
- Naujai statomam statiniui žaibosauga privaloma, išskyrus 2 p. išvardytus statinius – tarp jų gyvenamosios paskirties vieno buto ir dviejų butų pastatai (namai). norma STR 2.01.06:2009, 2 p. – išorinė apsauga nuo žaibo privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems visų paskirčių statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, išskyrus nesudėtingus statinius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius (pagal STR 1.01.09:2003 11–13 p.); kitiems – jeigu numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu
- Išimtims priskirtiems statiniams išorinė apsauga nuo žaibo projektuojama ir įrengiama, jeigu tai numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu (2 p.). norma STR 2.01.06:2009, 2 p. – išorinė apsauga nuo žaibo privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems visų paskirčių statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, išskyrus nesudėtingus statinius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius (pagal STR 1.01.09:2003 11–13 p.); kitiems – jeigu numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu
- Mūsų skaitymas: statinių grupės STR įvardytos pagal tuometinius STR 1.01.07:2002 ir STR 1.01.09:2003, kurie vėliau pakeisti naujais teisės aktais – ar statinys nesudėtingasis ir kokia jo paskirtis, žiūrėkite pagal dabartinę klasifikaciją (projekte ar statinio kadastro duomenyse). norma STR 2.01.06:2009, 2 p. – išorinė apsauga nuo žaibo privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems visų paskirčių statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, išskyrus nesudėtingus statinius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius (pagal STR 1.01.09:2003 11–13 p.); kitiems – jeigu numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu
Sistema
- III apsaugos klasė – apsaugos patikimumas 0,91 (1 lentelė). Klasę parenka projektuotojas, įvertinęs riziką pagal LST EN 62305-2 (10, 43 p.). norma STR 2.01.06:2009, 4, 10, 11 ir 43 p., 1 lentelė – apsaugos patikimumas nustatomas pagal statinio paskirtį ir galimų žaibo padarinių sunkumą, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2; keturios apsaugos klasės – I 0,99, II 0,97, III 0,91, IV 0,84; projektuojant pasirenkamas patikimumas ir apsaugos klasė
- Tinklo žingsnis 15 × 15 m, besisukančios sferos spindulys R = 45 m (5 lentelė). Sferos metodas tinka visais atvejais, tinklinis – plokštiems paviršiams (48 p.). norma STR 2.01.06:2009, 46–48 p. ir 5 lentelė – apsaugos zona nustatoma apsaugos kampo, sferos arba tinkliniu metodu; sferos spindulys ir tinklo žingsnis: I 20 m ir 5 × 5 m, II 30 m ir 10 × 10 m, III 45 m ir 15 × 15 m, IV 60 m ir 20 × 20 m; sferos metodas tinka visais atvejais, tinklinis – plokštiems paviršiams
- Įžeminimo laidininkai: perimetras 42 m ÷ 20 m (3 lentelė) = 2,1 → 3 – apie 3 laidininkai pagal perimetrą. STR 27 p.: tiesiami „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“; mūsų skaitymas – lentelės atstumas yra tarpas tarp laidininkų, todėl jų skaičius ≈ perimetras ÷ atstumas, suapvalinus į didesnę pusę. Ne mažiau kaip du ant dviejų skirtingų sienų (26 p.), srovė į žemę – ne mažiau kaip dviem keliais (1 priedo 11.3 p.). norma STR 2.01.06:2009, 24–27 p. ir 3 lentelė – lyninio ėmiklio kiekvieno lyno gale – bent po vieną įžeminimo laidininką (24 p.); tinklinio virš statinio – ant kiekvienos atramos (25 p.); tinklinio ėmiklio laidininkų ne mažiau kaip du, ant dviejų skirtingų sienų (26 p.); laidininkai tiesiami pagal perimetrą, „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“: I 10 m, II 15 m, III 20 m, IV 25 m (27 p.)
- Šlaitinis stogas (mūsų prielaida, orientacinis ilgis): kraigas 12 m + kraštinės linijos 42 m plane = apie 54 m. Kai nuolydis didesnis kaip 1/10, laidininkas tiesiamas kraige (1 priedo 11.1.3 p.), gali būti keli ėmikliai, jei atstumas tarp jų ne didesnis už tinklo plotį (10 p.). Nuožulnios stogo kraštinės ilgesnės nei plane; tikslų išdėstymą nustato projektuotojas. norma STR 2.01.06:2009 1 priedas, 5–11 p. – sferos metodas – sfera turi liesti tik ėmiklių sistemą (5 p.); statiniui aukštesniam už sferos spindulį galimas smūgis į šoną (6 p.); šoniniai ėmikliai siūlomi tik viršutinėje 20 % aukščio dalyje (8 p.); tinklinis būdas – lygiems ir nuožulniems stogams (9 p.); stogui nuožulnesniam kaip 1/10 gali būti keli ėmikliai, kai atstumas tarp jų ne didesnis už tinklo plotį (10 p.); laidininkai kraštinėse linijose, iškyšose, kraiguose (kai nuolydis > 1/10), srovė į žemę – ne mažiau kaip dviem keliais (11 p.)
- Jei pastatas aukštesnis už sferos spindulį (45 m), galimas žaibo smūgis į šoną; tikimybė labai nedidelė, jei pastatas žemesnis nei 60 m (1 priedo 6 p.). Šoniniai ėmikliai siūlomi tik viršutinėje 20 % aukščio dalyje (8 p.). norma STR 2.01.06:2009 1 priedas, 5–11 p. – sferos metodas – sfera turi liesti tik ėmiklių sistemą (5 p.); statiniui aukštesniam už sferos spindulį galimas smūgis į šoną (6 p.); šoniniai ėmikliai siūlomi tik viršutinėje 20 % aukščio dalyje (8 p.); tinklinis būdas – lygiems ir nuožulniems stogams (9 p.); stogui nuožulnesniam kaip 1/10 gali būti keli ėmikliai, kai atstumas tarp jų ne didesnis už tinklo plotį (10 p.); laidininkai kraštinėse linijose, iškyšose, kraiguose (kai nuolydis > 1/10), srovė į žemę – ne mažiau kaip dviem keliais (11 p.)
Įžemintuvas
- Žiedinis įžemintuvas aplink pastatą: 2 × (12 m + 2 × 0,9 m) + 2 × (9 m + 2 × 0,9 m) = apie 49,2 m. Mūsų prielaida: žiedas 0,9 m nuo pamato (39 p. intervalo vidurys), pastato kampai statūs. norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
- Įžemintuvas įrengiamas išorėje, horizontalūs laidininkai – 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1 m atstumu nuo pamato ar pagrindo (39 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
- Įžemintuvo varža – ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.; STR tekste ženklas Ω prarastas, mūsų skaitymas – omai). Ją išmatuoja specialistas ir surašo protokolą (50.4, 55 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
- Ne mažiau kaip 2 įžemikliai, visų įžeminimo laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); kiekvienas iš 3 laidininkų prijungiamas išardoma jungtimi varžai matuoti (33 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
- Žaibosaugos įžeminimas sutapatinamas su statinio elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); natūraliu įžemikliu gali būti sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.). Įžemintuvo tipas ir medžiagos nustatomi pagal LST EN 62305-3 (36.3, 37 p.). norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
Saugūs atstumai nuo požeminių komunikacijų
- Įžemiklių mažiausi (saugūs) atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų: įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai – 0,5 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 0,5 m (> 500 Ω·m); neįžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai – 2 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 5 m (> 500 Ω·m); elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema – 10 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 20 m (> 500 Ω·m); metaliniai dujotiekio vamzdžiai – 2 m (grunto varža ≤ 500 Ω·m) arba 5 m (> 500 Ω·m) (40 p., 4 lentelė). Apsaugos būdai nustatomi pagal LST EN 62305-3. norma STR 2.01.06:2009, 40 p. ir 4 lentelė – įžemiklių minimalūs (saugūs) atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų, kai grunto varža ≤ 500 / > 500 Ω·m: įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai 0,5 / 0,5 m; neįžeminti 2 / 5 m; elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema 10 / 20 m; metaliniai dujotiekio vamzdžiai 2 / 5 m
- Grunto savitosios varžos nežinant, saugiau vadovautis didesniais atstumais; ją išmatuoja ar įvertina projektuotojas (mūsų prielaida). norma STR 2.01.06:2009, 40 p. ir 4 lentelė – įžemiklių minimalūs (saugūs) atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų, kai grunto varža ≤ 500 / > 500 Ω·m: įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai 0,5 / 0,5 m; neįžeminti 2 / 5 m; elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema 10 / 20 m; metaliniai dujotiekio vamzdžiai 2 / 5 m
Priežiūra
- III klasė – apžiūra kas 2 metus, tikrinimas (su varžų matavimu) kas 4 metus (52 p., 6 lentelė). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
- Apžiūra visada atliekama po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro ir intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto darbų ar pakeitus žaibolaidžio dalis (53 p.). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
- Matuojama jungčių pereinamoji varža ir įžemintuvo įžeminimo varža, rezultatai įforminami protokoluose (55, 56 p.). Rasti trūkumai šalinami nedelsiant; korozijos pažeisti įžemikliai ir laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
- Turi būti techninė dokumentacija: žaibolaidžio pasas ir paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, darbo brėžiniai, jungčių ir įžeminimo varžų matavimo protokolai (50 p.). norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
Montavimo reikalavimai
- Ėmikliai ant B ROOF (t1) stogo dangos – tiesiai ant paviršiaus; ant F ROOF (t1) – ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu, ant šiaudinio stogo – ne mažesniu kaip 0,15 m (21 p.). norma STR 2.01.06:2009, 21 ir 28 p. – ėmikliai ant B ROOF (t1) stogo dangos – tiesiogiai ant paviršiaus, ant F ROOF (t1) – ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu, šiaudinio stogo – ne mažesniu kaip 0,15 m; įžeminimo laidininkai ant A1, A2, B, C klasės sienos – prie sienos išorės ar sienoje, ant D, E, F klasės sienos (kai pakilusi temperatūra sukelia pavojų) – 0,1 m atstumu
- Metalinis stogas gali būti ėmiklis, kai danga ne plonesnė kaip 0,5 mm ir nėra pavojaus užsiliepsnoti po ja esančioms E ir F klasių medžiagoms (22.1.2 p.); kai toks pavojus yra ir dangą būtina apsaugoti nuo pradeginimo – ne plonesnė kaip 2 lentelėje: plienas 4 mm, varis 5 mm, aliuminis 7 mm (22.1.1 p.). Danga neturi būti izoliuota; iki 0,5 mm antikorozinių dažų ar bitumo ir iki 1 mm plastiko izoliacija nelaikoma (22.1.3 p.). norma STR 2.01.06:2009, 22.1 p. ir 2 lentelė – metalinis stogas gali būti ėmiklis: danga ne plonesnė kaip 0,5 mm, jei nėra pavojaus užsiliepsnoti po danga esančioms E ir F klasių medžiagoms (22.1.2); jei toks pavojus yra ir dangą būtina apsaugoti nuo pradeginimo – ne plonesnė kaip 2 lentelėje (plienas 4 mm, varis 5 mm, aliuminis 7 mm) (22.1.1); danga nepadengta izoliacija – iki 0,5 mm antikorozinių dažų ar bitumo ir iki 1 mm plastiko izoliacija nelaikoma (22.1.3)
- Įžeminimo laidininkų negalima tiesti vandens nutekėjimo stovuose; jie tiesiami kuo toliau nuo durų ir langų – ne mažiau kaip 2 m (kitaip – A1, A2 degumo klasės vamzdžiuose) (29 p.). Linijos horizontalios ir vertikalios, lenkimo spindulys ne mažesnis kaip 20 cm (30 p.). norma STR 2.01.06:2009, 29–31 ir 33 p. – laidininkų negalima tiesti vandens nutekėjimo stovuose; tiesiami kuo toliau nuo durų ir langų, ne mažiau kaip 2 m (kitaip – A1, A2 klasės vamzdžiuose); horizontaliomis ir vertikaliomis linijomis, lenkimo spindulys ne mažesnis kaip 20 cm; kiekvienas laidininkas prie įžeminimo įrenginio jungiamas išardoma jungtimi varžai matuoti
- Ant D, E, F degumo klasės sienos (kai pakilusi laidininko temperatūra jai pavojinga) laidininkai tiesiami 0,1 m atstumu nuo sienos; ant A1, A2, B, C – prie sienos išorės arba sienoje (28 p.). norma STR 2.01.06:2009, 21 ir 28 p. – ėmikliai ant B ROOF (t1) stogo dangos – tiesiogiai ant paviršiaus, ant F ROOF (t1) – ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu, šiaudinio stogo – ne mažesniu kaip 0,15 m; įžeminimo laidininkai ant A1, A2, B, C klasės sienos – prie sienos išorės ar sienoje, ant D, E, F klasės sienos (kai pakilusi temperatūra sukelia pavojų) – 0,1 m atstumu
- Lyniniam ėmikliui – bent po vieną įžeminimo laidininką kiekvieno lyno gale (24 p.); tinkliniam virš statinio – ant kiekvienos atramos (25 p.). norma STR 2.01.06:2009, 24–27 p. ir 3 lentelė – lyninio ėmiklio kiekvieno lyno gale – bent po vieną įžeminimo laidininką (24 p.); tinklinio virš statinio – ant kiekvienos atramos (25 p.); tinklinio ėmiklio laidininkų ne mažiau kaip du, ant dviejų skirtingų sienų (26 p.); laidininkai tiesiami pagal perimetrą, „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“: I 10 m, II 15 m, III 20 m, IV 25 m (27 p.)
Orientacinis įrankis pagal STR 2.01.06:2009 (tikrinta 2026-10-29), ne projektas. Žaibosaugą projektuoja ir įrengia atestuotas specialistas: jis įvertina riziką, parenka apsaugos klasę, ėmiklių išdėstymą ir medžiagas pagal LST EN 62305 ir išmatuoja įžeminimo varžą.
Apsaugos klasės (STR 2.01.06 1, 3, 5 ir 6 lentelės)
Apsaugos klasę pagal statinio paskirtį ir galimų padarinių sunkumą, įvertinęs riziką pagal LST EN 62305-2, parenka projektuotojas (10, 43 p.). Nuo klasės priklauso ėmiklių tinklas, sferos spindulys, atstumas tarp įžeminimo laidininkų ir priežiūros dažnumas.
| Klasė | Patikimumas (1 lent., 11 p.) | Vidutinis atstumas tarp įžeminimo laidininkų (3 lent., 27 p.) | Sferos spindulys R (5 lent., 47 p.) | Tinklo žingsnis (5 lent.) | Apžiūra / tikrinimas (6 lent., 52 p.) |
|---|---|---|---|---|---|
| I | 0,99 | 10 m | 20 m | 5 × 5 m | kas 1 / 2 m. |
| II | 0,97 | 15 m | 30 m | 10 × 10 m | kas 1 / 2 m. |
| III | 0,91 | 20 m | 45 m | 15 × 15 m | kas 2 / 4 m. |
| IV | 0,84 | 25 m | 60 m | 20 × 20 m | kas 2 / 4 m. |
6 lentelės pastaba: sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje apžiūra – kas 6 mėn., tikrinimas – kas 1 metus. Apsaugos kampo metodo kampai STR pateikti tik paveikslu (1 pav.), todėl jų skaičiuoklė nemodeliuoja.
Saugūs atstumai nuo požeminių komunikacijų (40 p., 4 lentelė)
| Komunikacija | Grunto varža ≤ 500 Ω·m | Grunto varža > 500 Ω·m |
|---|---|---|
| Įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai | 0,5 m | 0,5 m |
| Neįžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai | 2 m | 5 m |
| Elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema | 10 m | 20 m |
| Metaliniai dujotiekio vamzdžiai | 2 m | 5 m |
Kaip skaičiuojama
- Ar privaloma – pagal STR 2 p.: privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems statiniams, išskyrus nesudėtinguosius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius. Statinių grupės STR įvardytos pagal tuometinius STR 1.01.07:2002 ir STR 1.01.09:2003, kurie vėliau pakeisti – mūsų skaitymas: statinį priskirkite pagal dabartinę klasifikaciją. Esamam pastatui be šių darbų 2 p. reikalavimas netaikomas (mūsų skaitymas).
- Įžeminimo laidininkai – perimetras ÷ 3 lentelės atstumas, suapvalinus į didesnę pusę, bet ne mažiau kaip 2 (mūsų skaitymas 27 p. žodžių „vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“; 26 p. ir 1 priedo 11.3 p. – ne mažiau kaip du).
- Tinklinis ėmiklis plokščiam stogui (mūsų prielaida, orientacinis ilgis): kraštinės linijos (perimetras) + vidinės linijos kas tinklo žingsnį abiem kryptimis; linijų skaičius kryptimi = ⌈matmuo ÷ žingsnis⌉ − 1. Šlaitiniam – kraigas ir kraštinės linijos plane. Tikslų išdėstymą (1 priedo 9–11 p.) nustato projektuotojas.
- Žiedinis įžemintuvas (mūsų prielaida): 0,9 m nuo pamato – 39 p. intervalo 0,8–1 m vidurys; ilgis = 2 × (ilgis + 2 × 0,9) + 2 × (plotis + 2 × 0,9), kitos formos plane su stačiais kampais – perimetras + 8 × 0,9 m.
- Ėmiklių, laidininkų ir įžemiklių medžiagos, matmenys ir saugūs atstumai iki įrangos nustatomi pagal LST EN 62305-3 (18, 23.3, 32, 36.3 p.) – jų skaičiuoklė nevertina.
Pavyzdžiai
- Vieno buto gyvenamasis namas, nauja statyba: žaibosauga neprivaloma – galima įrengti savo pageidavimu (2 p. išimtis).
- Daugiabutis, nauja statyba: žaibosauga privaloma (įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2) (2 p.).
- Pagalbinio ūkio pastatas: žaibosauga neprivaloma – galima įrengti savo pageidavimu (2 p. išimtis).
- Pastatas 20 × 12 m, plokščias stogas, III klasė: perimetras 64 m, ⌈64 ÷ 20⌉ = 4 įžeminimo laidininkai; tinklas 15 × 15 m: ⌈20 ÷ 15⌉ − 1 = 1 linija skersai (12 m), ⌈12 ÷ 15⌉ − 1 = 0 → ėmiklis apie 76 m; sfera R = 45 m; žiedas 2 × 21,8 + 2 × 13,8 = 71,2 m; apžiūra kas 2 metus, tikrinimas kas 4 metus.
- Tas pats pastatas, I klasė: ⌈64 ÷ 10⌉ = 7 laidininkai; tinklas 5 × 5 m: 3 × 12 m + 2 × 20 m → ėmiklis apie 140 m; apžiūra kas 1 metus, tikrinimas kas 2 metus.
- Mažas 6 × 4 m pastatas, IV klasė: perimetras 20 m, ⌈20 ÷ 25⌉ = 1, bet ne mažiau kaip du – 2 laidininkai.
- Grunto varža > 500 Ω·m: nuo metalinio dujotiekio – 5 m, nuo elektros tiekimo linijų įžeminimo sistemos – 20 m (4 lentelė).
Orientacinis skaičiavimas pagal STR 2.01.06:2009 (galioja nuo 2009-11-22, suvestinių redakcijų nėra; tikrinta 2026-10-29). LST EN 62305 standartų turinio čia neperpasakojame. Žaibosaugą projektuoja ir įrengia atestuotas specialistas – jis įvertina riziką, parenka apsaugos klasę ir išdėstymą, išmatuoja įžeminimo varžą ir parengia dokumentaciją (50 p.).
Taip pat žr. ar reikia statybos leidimo, remontas ar rekonstrukcija ir stogo skaičiuoklę.
Šaltiniai
- norma STR 2.01.06:2009, 2 p. – išorinė apsauga nuo žaibo privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems visų paskirčių statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, išskyrus nesudėtingus statinius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius (pagal STR 1.01.09:2003 11–13 p.); kitiems – jeigu numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu
- norma STR 2.01.06:2009, 4, 10, 11 ir 43 p., 1 lentelė – apsaugos patikimumas nustatomas pagal statinio paskirtį ir galimų žaibo padarinių sunkumą, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2; keturios apsaugos klasės – I 0,99, II 0,97, III 0,91, IV 0,84; projektuojant pasirenkamas patikimumas ir apsaugos klasė
- norma STR 2.01.06:2009, 21 ir 28 p. – ėmikliai ant B ROOF (t1) stogo dangos – tiesiogiai ant paviršiaus, ant F ROOF (t1) – ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu, šiaudinio stogo – ne mažesniu kaip 0,15 m; įžeminimo laidininkai ant A1, A2, B, C klasės sienos – prie sienos išorės ar sienoje, ant D, E, F klasės sienos (kai pakilusi temperatūra sukelia pavojų) – 0,1 m atstumu
- norma STR 2.01.06:2009, 22.1 p. ir 2 lentelė – metalinis stogas gali būti ėmiklis: danga ne plonesnė kaip 0,5 mm, jei nėra pavojaus užsiliepsnoti po danga esančioms E ir F klasių medžiagoms (22.1.2); jei toks pavojus yra ir dangą būtina apsaugoti nuo pradeginimo – ne plonesnė kaip 2 lentelėje (plienas 4 mm, varis 5 mm, aliuminis 7 mm) (22.1.1); danga nepadengta izoliacija – iki 0,5 mm antikorozinių dažų ar bitumo ir iki 1 mm plastiko izoliacija nelaikoma (22.1.3)
- norma STR 2.01.06:2009, 24–27 p. ir 3 lentelė – lyninio ėmiklio kiekvieno lyno gale – bent po vieną įžeminimo laidininką (24 p.); tinklinio virš statinio – ant kiekvienos atramos (25 p.); tinklinio ėmiklio laidininkų ne mažiau kaip du, ant dviejų skirtingų sienų (26 p.); laidininkai tiesiami pagal perimetrą, „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“: I 10 m, II 15 m, III 20 m, IV 25 m (27 p.)
- norma STR 2.01.06:2009, 29–31 ir 33 p. – laidininkų negalima tiesti vandens nutekėjimo stovuose; tiesiami kuo toliau nuo durų ir langų, ne mažiau kaip 2 m (kitaip – A1, A2 klasės vamzdžiuose); horizontaliomis ir vertikaliomis linijomis, lenkimo spindulys ne mažesnis kaip 20 cm; kiekvienas laidininkas prie įžeminimo įrenginio jungiamas išardoma jungtimi varžai matuoti
- norma STR 2.01.06:2009, 35–39 p. – įžeminimas sutapatinamas su elektros įrangos, ryšio ar metalinių konstrukcijų įžemikliais (išskyrus atskirai stovintį žaibolaidį) (35 p.); įžemintuvo varža ne didesnė kaip 10 Ω (36.1 p.); ne mažiau kaip du įžemikliai, visų laidininkų įžemintuvai sujungti tarpusavyje (36.2 p.); natūralus įžemiklis – sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.); įžemintuvas – išorėje, horizontalūs laidininkai 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1,0 m nuo pamato (39 p.)
- norma STR 2.01.06:2009, 40 p. ir 4 lentelė – įžemiklių minimalūs (saugūs) atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų, kai grunto varža ≤ 500 / > 500 Ω·m: įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai 0,5 / 0,5 m; neįžeminti 2 / 5 m; elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema 10 / 20 m; metaliniai dujotiekio vamzdžiai 2 / 5 m
- norma STR 2.01.06:2009, 46–48 p. ir 5 lentelė – apsaugos zona nustatoma apsaugos kampo, sferos arba tinkliniu metodu; sferos spindulys ir tinklo žingsnis: I 20 m ir 5 × 5 m, II 30 m ir 10 × 10 m, III 45 m ir 15 × 15 m, IV 60 m ir 20 × 20 m; sferos metodas tinka visais atvejais, tinklinis – plokštiems paviršiams
- norma STR 2.01.06:2009 1 priedas, 5–11 p. – sferos metodas – sfera turi liesti tik ėmiklių sistemą (5 p.); statiniui aukštesniam už sferos spindulį galimas smūgis į šoną (6 p.); šoniniai ėmikliai siūlomi tik viršutinėje 20 % aukščio dalyje (8 p.); tinklinis būdas – lygiems ir nuožulniems stogams (9 p.); stogui nuožulnesniam kaip 1/10 gali būti keli ėmikliai, kai atstumas tarp jų ne didesnis už tinklo plotį (10 p.); laidininkai kraštinėse linijose, iškyšose, kraiguose (kai nuolydis > 1/10), srovė į žemę – ne mažiau kaip dviem keliais (11 p.)
- norma STR 2.01.06:2009, 50–57 p. ir 6 lentelė – techninė dokumentacija: pasas, paslėptų darbų aktai, apsaugos zonų schemos, brėžiniai, varžų matavimo protokolai (50 p.); apžiūra ir tikrinimas: I ir II klasė – kas 1 ir 2 metus, III ir IV – kas 2 ir 4 metus, sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – kas 6 mėn. ir kas 1 metus (52 p.); apžiūra visada po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro, intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto (53 p.); laidininkai keičiami, kai skerspjūvis sumažėjęs daugiau kaip 25 % (57 p.)
Dažni klausimai
Ar privalomas žaibolaidis privačiam namui?
Ne. STR 2.01.06:2009 2 p. išorinę apsaugą nuo žaibo privalomą daro naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, bet išimtys – vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai, pagalbinio ūkio pastatai ir nesudėtingieji statiniai. Jiems žaibosauga įrengiama, jeigu tai numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu.
Kokia turi būti žaibosaugos įžeminimo varža?
Įžemintuvo varža – ne didesnė kaip 10 Ω (STR 2.01.06 36.1 p.; e-TAR tekste ženklas Ω prarastas, mūsų skaitymas – omai). Įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du tarpusavyje sujungti įžemikliai (36.2 p.), o varža matuojama atjungus išardomą jungtį (33 p.) ir surašoma į protokolą (50.4, 56 p.).
Kiek įžeminimo laidininkų reikia?
Laidininkai tiesiami pagal perimetrą, „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“ (27 p.): I klasei 10 m, II – 15 m, III – 20 m, IV – 25 m. Mūsų skaitymas – skaičius ≈ perimetras ÷ atstumas, suapvalinus į didesnę pusę, bet ne mažiau kaip du ant dviejų skirtingų sienų (26 p.). Pavyzdžiui, 20 × 12 m pastatui (perimetras 64 m) III klasei – 4.
Ar metalinis stogas gali būti žaibo ėmiklis?
Gali, jei jis nesujungtas elektrai laidžiomis jungtimis su viduje esančia įranga ir danga ne plonesnė kaip 0,5 mm, kai po ja nėra pavojaus užsiliepsnoti E ir F klasių medžiagoms (22.1.2 p.). Jei toks pavojus yra ir dangą būtina apsaugoti nuo pradeginimo – storis ne mažesnis kaip 2 lentelėje (plienas 4 mm, varis 5 mm, aliuminis 7 mm). Danga neturi būti izoliuota, bet iki 0,5 mm dažų ar bitumo ir iki 1 mm plastiko izoliacija nelaikoma (22.1.3 p.).
Kaip dažnai tikrinti žaibosaugą?
Pagal apsaugos klasę (6 lentelė): I ir II klasė – apžiūra kas 1 metus, tikrinimas kas 2 metus; III ir IV – apžiūra kas 2 metus, tikrinimas kas 4 metus; sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – apžiūra kas 6 mėn., tikrinimas kas 1 metus. Apžiūra visada atliekama po uraganinio vėjo, audros, žaibo išlydžio, gaisro, potvynio ar remonto (53 p.).
Kokiame gylyje kloti įžemintuvą?
Žaibosaugos įžemintuvas įrengiamas išorinėje statinio pusėje, horizontalūs laidininkai tiesiami 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1 m atstumu nuo pamato ar pagrindo (39 p.). Natūraliu įžemikliu gali būti sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.).