kiekis.lt – statybinių medžiagų skaičiuoklės
Mano sąmata
Meniu

Žaibosauga: ar privaloma, apsaugos klasė, įžeminimo laidininkai ir įžemintuvas

Ar privaloma žaibosauga namui? Vieno ar dviejų butų gyvenamajam namui, pagalbinio ūkio pastatui ir nesudėtingajam statiniui – ne: STR 2.01.06:2009 juos išskiria, žaibolaidį galima įrengti savo noru. Naujiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems daugiabučiams, visuomeniniams, gamybos pastatams išorinė apsauga nuo žaibo privaloma, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2. Pasirinkite statinį ir darbus, o įvedę matmenis ir apsaugos klasę pamatysite orientacinį įžeminimo laidininkų skaičių, tinklą, įžemintuvo ilgį ir priežiūros terminus su STR punktais.

pavyzdinis pastatas: naujas daugiabutis 20 × 12 m, plokščias stogas, III apsaugos klasė
1. Ar privaloma?
2. Sistema (orientaciniai dydžiai)

Žaibosauga neprivaloma – galima įrengti savo pageidavimu

III klasė: 3 įžeminimo laidininkai, tinklas 15 × 15 m, ėmiklio laidininko apie 54 m, žiedinis įžemintuvas apie 49,2 m

Ar privaloma

Sistema

Įžemintuvas

Saugūs atstumai nuo požeminių komunikacijų

Priežiūra

Montavimo reikalavimai

Orientacinis įrankis pagal STR 2.01.06:2009 (tikrinta 2026-10-29), ne projektas. Žaibosaugą projektuoja ir įrengia atestuotas specialistas: jis įvertina riziką, parenka apsaugos klasę, ėmiklių išdėstymą ir medžiagas pagal LST EN 62305 ir išmatuoja įžeminimo varžą.

Apsaugos klasės (STR 2.01.06 1, 3, 5 ir 6 lentelės)

Apsaugos klasę pagal statinio paskirtį ir galimų padarinių sunkumą, įvertinęs riziką pagal LST EN 62305-2, parenka projektuotojas (10, 43 p.). Nuo klasės priklauso ėmiklių tinklas, sferos spindulys, atstumas tarp įžeminimo laidininkų ir priežiūros dažnumas.

Apsaugos klasių dydžiai pagal STR 2.01.06:2009
KlasėPatikimumas (1 lent., 11 p.)Vidutinis atstumas tarp įžeminimo laidininkų (3 lent., 27 p.)Sferos spindulys R (5 lent., 47 p.)Tinklo žingsnis (5 lent.)Apžiūra / tikrinimas (6 lent., 52 p.)
I0,9910 m20 m5 × 5 mkas 1 / 2 m.
II0,9715 m30 m10 × 10 mkas 1 / 2 m.
III0,9120 m45 m15 × 15 mkas 2 / 4 m.
IV0,8425 m60 m20 × 20 mkas 2 / 4 m.

6 lentelės pastaba: sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje apžiūra – kas 6 mėn., tikrinimas – kas 1 metus. Apsaugos kampo metodo kampai STR pateikti tik paveikslu (1 pav.), todėl jų skaičiuoklė nemodeliuoja.

Saugūs atstumai nuo požeminių komunikacijų (40 p., 4 lentelė)

Įžemiklių mažiausi atstumai nuo požeminių metalinių komunikacijų
KomunikacijaGrunto varža ≤ 500 Ω·mGrunto varža > 500 Ω·m
Įžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai0,5 m0,5 m
Neįžeminti elektros kabelių apsauginiai vamzdžiai2 m5 m
Elektros tiekimo linijų įžeminimo sistema10 m20 m
Metaliniai dujotiekio vamzdžiai2 m5 m

Kaip skaičiuojama

  • Ar privaloma – pagal STR 2 p.: privaloma naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems statiniams, išskyrus nesudėtinguosius, vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius. Statinių grupės STR įvardytos pagal tuometinius STR 1.01.07:2002 ir STR 1.01.09:2003, kurie vėliau pakeisti – mūsų skaitymas: statinį priskirkite pagal dabartinę klasifikaciją. Esamam pastatui be šių darbų 2 p. reikalavimas netaikomas (mūsų skaitymas).
  • Įžeminimo laidininkai – perimetras ÷ 3 lentelės atstumas, suapvalinus į didesnę pusę, bet ne mažiau kaip 2 (mūsų skaitymas 27 p. žodžių „vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“; 26 p. ir 1 priedo 11.3 p. – ne mažiau kaip du).
  • Tinklinis ėmiklis plokščiam stogui (mūsų prielaida, orientacinis ilgis): kraštinės linijos (perimetras) + vidinės linijos kas tinklo žingsnį abiem kryptimis; linijų skaičius kryptimi = ⌈matmuo ÷ žingsnis⌉ − 1. Šlaitiniam – kraigas ir kraštinės linijos plane. Tikslų išdėstymą (1 priedo 9–11 p.) nustato projektuotojas.
  • Žiedinis įžemintuvas (mūsų prielaida): 0,9 m nuo pamato – 39 p. intervalo 0,8–1 m vidurys; ilgis = 2 × (ilgis + 2 × 0,9) + 2 × (plotis + 2 × 0,9), kitos formos plane su stačiais kampais – perimetras + 8 × 0,9 m.
  • Ėmiklių, laidininkų ir įžemiklių medžiagos, matmenys ir saugūs atstumai iki įrangos nustatomi pagal LST EN 62305-3 (18, 23.3, 32, 36.3 p.) – jų skaičiuoklė nevertina.

Pavyzdžiai

  1. Vieno buto gyvenamasis namas, nauja statyba: žaibosauga neprivaloma – galima įrengti savo pageidavimu (2 p. išimtis).
  2. Daugiabutis, nauja statyba: žaibosauga privaloma (įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2) (2 p.).
  3. Pagalbinio ūkio pastatas: žaibosauga neprivaloma – galima įrengti savo pageidavimu (2 p. išimtis).
  4. Pastatas 20 × 12 m, plokščias stogas, III klasė: perimetras 64 m, ⌈64 ÷ 20⌉ = 4 įžeminimo laidininkai; tinklas 15 × 15 m: ⌈20 ÷ 15⌉ − 1 = 1 linija skersai (12 m), ⌈12 ÷ 15⌉ − 1 = 0 → ėmiklis apie 76 m; sfera R = 45 m; žiedas 2 × 21,8 + 2 × 13,8 = 71,2 m; apžiūra kas 2 metus, tikrinimas kas 4 metus.
  5. Tas pats pastatas, I klasė: ⌈64 ÷ 10⌉ = 7 laidininkai; tinklas 5 × 5 m: 3 × 12 m + 2 × 20 m → ėmiklis apie 140 m; apžiūra kas 1 metus, tikrinimas kas 2 metus.
  6. Mažas 6 × 4 m pastatas, IV klasė: perimetras 20 m, ⌈20 ÷ 25⌉ = 1, bet ne mažiau kaip du – 2 laidininkai.
  7. Grunto varža > 500 Ω·m: nuo metalinio dujotiekio – 5 m, nuo elektros tiekimo linijų įžeminimo sistemos – 20 m (4 lentelė).

Orientacinis skaičiavimas pagal STR 2.01.06:2009 (galioja nuo 2009-11-22, suvestinių redakcijų nėra; tikrinta 2026-10-29). LST EN 62305 standartų turinio čia neperpasakojame. Žaibosaugą projektuoja ir įrengia atestuotas specialistas – jis įvertina riziką, parenka apsaugos klasę ir išdėstymą, išmatuoja įžeminimo varžą ir parengia dokumentaciją (50 p.).

Taip pat žr. ar reikia statybos leidimo, remontas ar rekonstrukcija ir stogo skaičiuoklę.

Šaltiniai

Dažni klausimai

Ar privalomas žaibolaidis privačiam namui?

Ne. STR 2.01.06:2009 2 p. išorinę apsaugą nuo žaibo privalomą daro naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems statiniams, įvertinus riziką pagal LST EN 62305-2, bet išimtys – vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai, pagalbinio ūkio pastatai ir nesudėtingieji statiniai. Jiems žaibosauga įrengiama, jeigu tai numato kiti teisės aktai arba statytojo (užsakovo) pageidavimu.

Kokia turi būti žaibosaugos įžeminimo varža?

Įžemintuvo varža – ne didesnė kaip 10 Ω (STR 2.01.06 36.1 p.; e-TAR tekste ženklas Ω prarastas, mūsų skaitymas – omai). Įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du tarpusavyje sujungti įžemikliai (36.2 p.), o varža matuojama atjungus išardomą jungtį (33 p.) ir surašoma į protokolą (50.4, 56 p.).

Kiek įžeminimo laidininkų reikia?

Laidininkai tiesiami pagal perimetrą, „kad vidutinis atstumas tarp jų būtų ne mažesnis, kaip nurodyta 3 lentelėje“ (27 p.): I klasei 10 m, II – 15 m, III – 20 m, IV – 25 m. Mūsų skaitymas – skaičius ≈ perimetras ÷ atstumas, suapvalinus į didesnę pusę, bet ne mažiau kaip du ant dviejų skirtingų sienų (26 p.). Pavyzdžiui, 20 × 12 m pastatui (perimetras 64 m) III klasei – 4.

Ar metalinis stogas gali būti žaibo ėmiklis?

Gali, jei jis nesujungtas elektrai laidžiomis jungtimis su viduje esančia įranga ir danga ne plonesnė kaip 0,5 mm, kai po ja nėra pavojaus užsiliepsnoti E ir F klasių medžiagoms (22.1.2 p.). Jei toks pavojus yra ir dangą būtina apsaugoti nuo pradeginimo – storis ne mažesnis kaip 2 lentelėje (plienas 4 mm, varis 5 mm, aliuminis 7 mm). Danga neturi būti izoliuota, bet iki 0,5 mm dažų ar bitumo ir iki 1 mm plastiko izoliacija nelaikoma (22.1.3 p.).

Kaip dažnai tikrinti žaibosaugą?

Pagal apsaugos klasę (6 lentelė): I ir II klasė – apžiūra kas 1 metus, tikrinimas kas 2 metus; III ir IV – apžiūra kas 2 metus, tikrinimas kas 4 metus; sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje – apžiūra kas 6 mėn., tikrinimas kas 1 metus. Apžiūra visada atliekama po uraganinio vėjo, audros, žaibo išlydžio, gaisro, potvynio ar remonto (53 p.).

Kokiame gylyje kloti įžemintuvą?

Žaibosaugos įžemintuvas įrengiamas išorinėje statinio pusėje, horizontalūs laidininkai tiesiami 0,5–0,7 m gylyje ir 0,8–1 m atstumu nuo pamato ar pagrindo (39 p.). Natūraliu įžemikliu gali būti sujungta gelžbetoninių pamatų armatūra (38 p.).