Lietaus vandens sugerdinimas: kokio dydžio šulinio ar dėžių reikia
Norite stogo vandenį sugerdinti savo sklype? Įveskite stogo plotą, artimiausią vietovę ir gruntą – apskaičiuosime, kiek vandens turi sutalpinti sugerdinimo įrenginys per stipriausią liūtį ir kiek tam reikia infiltracinių dėžių arba kokio ilgio žvyro duobės ar tranšėjos.
- Reikia sutalpinti vandens
- 2,88 m³
- Dėžių
- 7 vnt. (7 ilgyje × 1 × 1)
- Talpos matmenys
- 8,4 × 0,6 × 0,6 m
- Telpa vandens
- 2,89 m³
- Kritinė liūtis
- 60 min, 27 mm
- Iškasa
- 5,54 m³
- Per metus į gruntą
- apie 77 m³
Ką sako teisės aktai
- Sugerdinti švarų lietaus vandenį savo sklype ne tik galima – rengiant statybos projektą, toks sprendimas turi būti nagrinėjamas pirmiausia; į centralizuotą lietaus nuotakyną vanduo vedamas tik tada, kai sugerdinti ar panaudoti vietoje negalima (7.1 ir 7¹ p.). norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Vanduo nuo stogų, pėsčiųjų takų ir kitų vietų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių gali būti išleidžiamas į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės (19 p.). norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Įrengiant sugerdinimo į gruntą sistemą, būtina įrengti kontrolinį šulinį sugerdinamų nuotekų mėginiams paimti (18¹ p.); reglamentas šio reikalavimo stogų vandeniui neišskiria. norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Į gruntą išleidžiamame vandenyje BDS₇ negali viršyti 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l (didžiausios momentinės koncentracijos, 18.2 p.). norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Projektinis paviršinių nuotekų srautas skaičiuojamas pagal STR 2.07.01:2003 (8 p.) – todėl lietaus intensyvumą imame iš šio reglamento 10 priedo. norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Atstumų nuo sugerdinimo įrenginio iki pastatų ar sklypo ribos Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas nenustato – žemiau pateikti gamintojo (Pipelife) nurodyti mažiausi atstumai. norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Nuo 2027-01-01 STR 2.02.12:2026 „Pastatai“ reikalauja, kad sklype būtų įrengta lietaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistema (14 p.). norma STR 2.02.12:2026 „Pastatai“, patv. aplinkos ministro 2026-07-08 įsak. Nr. D1-129 (įsigalioja 2027-01-01, STR 2.02.09:2005 netenka galios – įsak. 2.6 p.) – 14 p. – sklypuose turi būti įrengta lietaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistema (reikalavimai – STR 2.07.01:2003); 32 p. – apsaugą nuo drėgmės parenka projekto vadovas, atmosferos krituliai neturi kelti pavojaus konstrukcijoms; STR 2.02.09 42.4.4.1 atitikmens (latakai privalomi, išimtis ≤ 4,5 m ir ≤ 100 m²) nėra
Mažiausi atstumai (Pipelife)
- Iki izoliuoto pastato (su hidroizoliacija) – 2 m
- Iki neizoliuoto pastato – 5 m
- Iki pastato – ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio
- Iki sklypo ribos – 2 m
- Iki vandentiekio ar dujotiekio – 1,5 m
- Iki medžių – 3 m
- Iki aukštos įtampos kabelio – 0,8 m
- Iki ryšių kabelio – 0,5 m
- Dugnas virš gruntinio vandens – 1 m
Skaičiavimas pagal liūties trukmę
| Trukmė | Krituliai | Įteka su atsarga | Reikia ilgio |
|---|---|---|---|
| 15 min | 16,3 mm | 2,24 m³ | 6,07 m |
| 20 min | 18,8 mm | 2,58 m³ | 6,85 m |
| 30 min | 22,2 mm | 3,04 m³ | 7,74 m |
| 45 min | 25,2 mm | 3,45 m³ | 8,27 m |
| 60 min | 27 mm | 3,69 m³ | 8,37 m |
| 90 min | 29 mm | 3,97 m³ | 8,11 m |
| 120 min | 30,1 mm | 4,12 m³ | 7,65 m |
| 180 min | 31,1 mm | 4,26 m³ | 6,7 m |
| 240 min | 31,5 mm | 4,31 m³ | 5,89 m |
| 300 min | 31,7 mm | 4,34 m³ | 5,22 m |
| 360 min | 31,7 mm | 4,34 m³ | 4,68 m |
Skaičiavimo eiga
- Nuotėkio plotas Σ(A·ψ) = 120 × 0,95 = 114 m² (ψ – Pipelife lentelė).
- Talpa iš Stormbox II (1200×600×600 mm): 1 eil. × 0,6 m = b 0,6 m pločio, 1 sl. × 0,6 m = h 0,6 m aukščio, naudingo tūrio koeficientas s = 0,955 (Pipelife).
- Lietus: Vilnius, kartą per 5 m. – I = 5 835 / (T + 17) − 0,8 l/(s·ha) (STR 2.07.01:2003 9 priedo 2.2 p., 10 priedas).
- Grunto k_f = 5×10⁻⁵ m/s, skaičiuojama su k_f/2; atsargos koeficientas f_z = 1,2 (Pipelife, DWA-A 138).
- Kritinė liūtis – 60 min, 27 mm: L = 114 × 27 / 1000 × 1,2 / [0,6 × 0,6 × 0,955 + (0,6 + 0,6 / 2) × 60 × 60 × 1,2 × 2,5×10⁻⁵] = 8,37 m; vandens tūris V = L × b × h × s = 2,88 m³.
- Moduliai: ⌈8,37 / 1,2⌉ = 7 ilgyje × 1 eil. × 1 sl. = 7 vnt., naudingas tūris 7 × 413 l = 2,89 m³.
- Per metus: 114 m² × 678 mm (LHMT Vilnius, 1991–2020) = 77,3 m³ (Reglamento 8 p. formulė, K = 1, mūsų skaitymas).
gamintojas Pipelife Lietuva – „Lietaus vandens valdymo sistemų techninis katalogas. Lietaus vandens infiltravimo ir kaupimo sistemos iš Stormbox, Stormbox E ir Stormbox II modulių“ – 12.13 (43 psl.): talpos ilgis pagal DWA-A 138 – L = Σ(A × ψ) × 10⁻⁷ × r_D(n) × D × 60 × f_z / [b × h × s_r + (b + h/2) × D × 60 × f_z × (k_f/2)], f_z = 1,2 (atsargos koeficientas), s_r = 0,955 (Stormbox, Stormbox E, Stormbox II); 12.4 ir 12.6 (39 psl.): vertinti nuo 15 iki 360 min trunkančias liūtis ir parinkti didžiausią talpą; 12.3 (38 psl.): Stormbox tinka gruntams, kurių filtracijos koeficientas nuo 10⁻³ iki 10⁻⁶ m/s; 12.14 (44 psl.) pavyzdžio gruntai: rupus smėlis 10⁻³, vidutinio smulkumo smėlis 5×10⁻⁴, smulkus smėlis 5×10⁻⁵, dumblingas ar molingas smėlis 5×10⁻⁶ m/s, molis ir dumblas (< 10⁻⁸ m/s) – infiltravimas negalimas; 12.9 (40 psl.) ψ lentelė; 43 psl.: žvirgždo naudingas tūris tik 30 %; 15.1 ir 15.3: Stormbox 1200×600×300 mm, 206 dm³ naudingo tūrio, Stormbox II 1200×600×600 mm, 413 dm³, naudingumo koeficientas 95,5 %; 5.2: žaliojoje zonoje virš modulių ne mažiau kaip 0,4 m, Stormbox – iki 10 sluoksnių, Stormbox II – iki 5; 5.1 ir 11.7: dugnas ne mažiau kaip 1 m virš gruntinio vandens; 11.7 (34 psl.) mažiausi atstumai – 2 m iki izoliuoto pastato, 5 m iki neizoliuoto, ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio, 2 m iki sklypo ribos, 1,5 m iki vandentiekio ar dujotiekio, 3 m iki medžių, 0,8 m iki aukštos įtampos kabelio, 0,5 m iki ryšių kabelio; 12.4: prieš talpą – šulinys-sėsdintuvas, nuo aikštelių ir kelių – naftos gaudyklės norma STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (suvestinė redakcija nuo 2023-07-25) – 9 priedo 2.2 p.: lietaus intensyvumas I = A / (T + B) + c, l/(s·ha), T – lietaus trukmė, min; A, B, c priklauso nuo vietos ir nuotakyno ištvinimo retmens; kitoms vietovėms – interpoliuojama pagal artimiausius miestus; 10 priedas „Lietuvos teritorijos lietaus intensyvumo parametrai“ – A, B, c 14 vietovių (Biržai, Dotnuva, Dūkštas, Kaunas, Klaipėda, Kybartai, Lazdijai, Laukuva, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Utena, Vėžaičiai, Vilnius) retmenims p = 20, 10, 5, 2, 1, 0,5 ir 0,33 metų
Kaip skaičiuojama
- Nuotėkio plotas. Stogo plotas plane su iškyšomis ir kiti paviršiai, padauginti iš nuotėkio koeficiento ψ: skardai ir čerpėms 0,95, minkštai dangai ir asfaltui 0,9, trinkelėms 0,8 ar 0,5, žaliajam stogui 0,5 ar 0,3. gamintojas Pipelife Lietuva – „Lietaus vandens valdymo sistemų techninis katalogas. Lietaus vandens infiltravimo ir kaupimo sistemos iš Stormbox, Stormbox E ir Stormbox II modulių“ – 12.13 (43 psl.): talpos ilgis pagal DWA-A 138 – L = Σ(A × ψ) × 10⁻⁷ × r_D(n) × D × 60 × f_z / [b × h × s_r + (b + h/2) × D × 60 × f_z × (k_f/2)], f_z = 1,2 (atsargos koeficientas), s_r = 0,955 (Stormbox, Stormbox E, Stormbox II); 12.4 ir 12.6 (39 psl.): vertinti nuo 15 iki 360 min trunkančias liūtis ir parinkti didžiausią talpą; 12.3 (38 psl.): Stormbox tinka gruntams, kurių filtracijos koeficientas nuo 10⁻³ iki 10⁻⁶ m/s; 12.14 (44 psl.) pavyzdžio gruntai: rupus smėlis 10⁻³, vidutinio smulkumo smėlis 5×10⁻⁴, smulkus smėlis 5×10⁻⁵, dumblingas ar molingas smėlis 5×10⁻⁶ m/s, molis ir dumblas (< 10⁻⁸ m/s) – infiltravimas negalimas; 12.9 (40 psl.) ψ lentelė; 43 psl.: žvirgždo naudingas tūris tik 30 %; 15.1 ir 15.3: Stormbox 1200×600×300 mm, 206 dm³ naudingo tūrio, Stormbox II 1200×600×600 mm, 413 dm³, naudingumo koeficientas 95,5 %; 5.2: žaliojoje zonoje virš modulių ne mažiau kaip 0,4 m, Stormbox – iki 10 sluoksnių, Stormbox II – iki 5; 5.1 ir 11.7: dugnas ne mažiau kaip 1 m virš gruntinio vandens; 11.7 (34 psl.) mažiausi atstumai – 2 m iki izoliuoto pastato, 5 m iki neizoliuoto, ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio, 2 m iki sklypo ribos, 1,5 m iki vandentiekio ar dujotiekio, 3 m iki medžių, 0,8 m iki aukštos įtampos kabelio, 0,5 m iki ryšių kabelio; 12.4: prieš talpą – šulinys-sėsdintuvas, nuo aikštelių ir kelių – naftos gaudyklės gamintojas GRAF – katalogas „Regenwassermanagement“ (Versickerung, EcoBloc), skyrius „Regenwasserversickerung – Planung und Bemessung“ (79 psl., DE) – Sugerdinimo įrenginių planavimą, dydį ir įrengimą reglamentuoja DWA-A 138; decentralizuotoms sistemoms paprastai reikalaujama 5 metų pasikartojimo liūties (n = 0,2/a); skaičiavimui reikia grunto k_f (m/s), liūties intensyvumo ir prijungto ploto – pastatų plano su stogo iškyšomis (nepriklausomai nuo stogo nuolydžio) ir kitų paviršių
- Liūtis. Intensyvumas I = A / (T + B) + c pagal STR 2.07.01:2003 9 priedo 2.2 p.; parametrai A, B ir c – iš 10 priedo 14 Lietuvos vietovių ir pasirinktam pasikartojimui. Namų sugerdinimo sistemoms GRAF nurodo liūtį kartą per 5 metus. norma STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (suvestinė redakcija nuo 2023-07-25) – 9 priedo 2.2 p.: lietaus intensyvumas I = A / (T + B) + c, l/(s·ha), T – lietaus trukmė, min; A, B, c priklauso nuo vietos ir nuotakyno ištvinimo retmens; kitoms vietovėms – interpoliuojama pagal artimiausius miestus; 10 priedas „Lietuvos teritorijos lietaus intensyvumo parametrai“ – A, B, c 14 vietovių (Biržai, Dotnuva, Dūkštas, Kaunas, Klaipėda, Kybartai, Lazdijai, Laukuva, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Utena, Vėžaičiai, Vilnius) retmenims p = 20, 10, 5, 2, 1, 0,5 ir 0,33 metų
- Talpos ilgis. DWA-A 138 formulė, kaip ją pateikia Pipelife: L = Σ(A·ψ) × 10⁻⁷ × r × D × 60 × f_z / [b × h × s + (b + h/2) × D × 60 × f_z × k_f/2], f_z = 1,2. Skaičiuojama liūtims nuo 15 iki 360 min, imamas didžiausias ilgis. gamintojas Pipelife Lietuva – „Lietaus vandens valdymo sistemų techninis katalogas. Lietaus vandens infiltravimo ir kaupimo sistemos iš Stormbox, Stormbox E ir Stormbox II modulių“ – 12.13 (43 psl.): talpos ilgis pagal DWA-A 138 – L = Σ(A × ψ) × 10⁻⁷ × r_D(n) × D × 60 × f_z / [b × h × s_r + (b + h/2) × D × 60 × f_z × (k_f/2)], f_z = 1,2 (atsargos koeficientas), s_r = 0,955 (Stormbox, Stormbox E, Stormbox II); 12.4 ir 12.6 (39 psl.): vertinti nuo 15 iki 360 min trunkančias liūtis ir parinkti didžiausią talpą; 12.3 (38 psl.): Stormbox tinka gruntams, kurių filtracijos koeficientas nuo 10⁻³ iki 10⁻⁶ m/s; 12.14 (44 psl.) pavyzdžio gruntai: rupus smėlis 10⁻³, vidutinio smulkumo smėlis 5×10⁻⁴, smulkus smėlis 5×10⁻⁵, dumblingas ar molingas smėlis 5×10⁻⁶ m/s, molis ir dumblas (< 10⁻⁸ m/s) – infiltravimas negalimas; 12.9 (40 psl.) ψ lentelė; 43 psl.: žvirgždo naudingas tūris tik 30 %; 15.1 ir 15.3: Stormbox 1200×600×300 mm, 206 dm³ naudingo tūrio, Stormbox II 1200×600×600 mm, 413 dm³, naudingumo koeficientas 95,5 %; 5.2: žaliojoje zonoje virš modulių ne mažiau kaip 0,4 m, Stormbox – iki 10 sluoksnių, Stormbox II – iki 5; 5.1 ir 11.7: dugnas ne mažiau kaip 1 m virš gruntinio vandens; 11.7 (34 psl.) mažiausi atstumai – 2 m iki izoliuoto pastato, 5 m iki neizoliuoto, ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio, 2 m iki sklypo ribos, 1,5 m iki vandentiekio ar dujotiekio, 3 m iki medžių, 0,8 m iki aukštos įtampos kabelio, 0,5 m iki ryšių kabelio; 12.4: prieš talpą – šulinys-sėsdintuvas, nuo aikštelių ir kelių – naftos gaudyklės
- Saugojimo koeficientas s. Stormbox moduliai – 0,955, žvyras – 0,3; tranšėjai su perforuotu vamzdžiu pridedame vamzdžio vidų (mūsų skaitymas, vamzdžio matmenys – Wavin). gamintojas Wavin Baltic, „Techninė instrukcija ir gaminių katalogas. Drenažas“ – kokoso pluošto filtras – molingiems ir durpiniams gruntams, geotekstilės filtras – smėlingiems; drenažo vamzdžiai ritiniais po 50 m (pvz. 113/126, 80/92); apžiūros šulinėlio dugnas statomas ant 10 cm išlyginamojo smėlio sluoksnio, gruntas prie jungčių sutankinamas; į šulinius jungiami Ø110–500 mm vamzdžiai
- Metinis kiekis. Nuotėkio plotas × metų kritulių suma iš LHMT (tos pačios stotys kaip lietaus talpos skaičiuoklėje). norma LHMT – standartinės klimato normos 1991–2020 m., kritulių kiekis – lentelė „Kritulių kiekis (mm), SKN, 1991–2020 m.“ – metų suma meteorologijos stotyse
STR lygtis sudaryta lietaus nuotakynui, todėl kai kuriose vietovėse ilgoms liūtims ji duoda mažėjantį kritulių kiekį. Tokiais atvejais imame trumpesnės liūties kiekį (mūsų prielaida) ir apie tai įspėjame – jei kritinė liūtis patenka prie šios ribos, rinkitės didesnę talpą.
Pavyzdys: Kaunas, 150 m² metalo čerpių stogas, smulkus smėlis, žvyro tranšėja 1 m pločio ir 1 m gylio
Nuotėkio plotas – 142,5 m². Kritinė liūtis – 45 min (16 mm). Reikia 6,5 m ilgio tranšėjos: žvyro 6,5 m³, joje telpa 1,95 m³ vandens. Per metus į gruntą nukeliaus apie 93 m³.
| Gruntas | Stogas | Vandens | Dėžių | Arba tranšėjos |
|---|---|---|---|---|
| Vidutinio smulkumo smėlis, 5×10⁻⁴ m/s | 100 m² | 1,11 m³ | 3 vnt. | 2,7 m |
| Vidutinio smulkumo smėlis, 5×10⁻⁴ m/s | 150 m² | 1,66 m³ | 5 vnt. | 4 m |
| Vidutinio smulkumo smėlis, 5×10⁻⁴ m/s | 200 m² | 2,21 m³ | 6 vnt. | 5,3 m |
| Smulkus smėlis, 5×10⁻⁵ m/s | 100 m² | 2,4 m³ | 6 vnt. | 6,9 m |
| Smulkus smėlis, 5×10⁻⁵ m/s | 150 m² | 3,6 m³ | 9 vnt. | 10,3 m |
| Smulkus smėlis, 5×10⁻⁵ m/s | 200 m² | 4,8 m³ | 12 vnt. | 13,7 m |
| Dumblingas ar molingas smėlis, 5×10⁻⁶ m/s | 100 m² | 3,27 m³ | 8 vnt. | 10,4 m |
| Dumblingas ar molingas smėlis, 5×10⁻⁶ m/s | 150 m² | 4,91 m³ | 12 vnt. | 15,5 m |
| Dumblingas ar molingas smėlis, 5×10⁻⁶ m/s | 200 m² | 6,54 m³ | 16 vnt. | 20,7 m |
Ką sako teisės aktai
- Sugerdinti švarų lietaus vandenį savo sklype ne tik galima – rengiant statybos projektą, toks sprendimas turi būti nagrinėjamas pirmiausia; į centralizuotą lietaus nuotakyną vanduo vedamas tik tada, kai sugerdinti ar panaudoti vietoje negalima (7.1 ir 7¹ p.). norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Vanduo nuo stogų, pėsčiųjų takų ir kitų vietų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių gali būti išleidžiamas į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės (19 p.). norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Įrengiant sugerdinimo į gruntą sistemą, būtina įrengti kontrolinį šulinį sugerdinamų nuotekų mėginiams paimti (18¹ p.); reglamentas šio reikalavimo stogų vandeniui neišskiria. norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Į gruntą išleidžiamame vandenyje BDS₇ negali viršyti 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l (didžiausios momentinės koncentracijos, 18.2 p.). norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Projektinis paviršinių nuotekų srautas skaičiuojamas pagal STR 2.07.01:2003 (8 p.) – todėl lietaus intensyvumą imame iš šio reglamento 10 priedo. norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Atstumų nuo sugerdinimo įrenginio iki pastatų ar sklypo ribos Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas nenustato – žemiau pateikti gamintojo (Pipelife) nurodyti mažiausi atstumai. norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos reglamente įvardytos kaip galimos taršos objektai (12.1 p.); nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, didesnių kaip 0,01 ha (100 m²), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos, jei viršija 18 p. normatyvus (15 p.). Ar jūsų kiemas ar aikštelė laikoma galimai teršiama teritorija, reglamentas neapibrėžia (mūsų skaitymas – pasitarkite su projektuotoju). norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- Jei vanduo surenkamas nuo automobilių stovėjimo aikštelių ar kelių, prieš sugerdinimo talpą Pipelife nurodo įrengti naftos gaudyklę; prieš bet kurią talpą – šulinį-sėsdintuvą. gamintojas Pipelife Lietuva – „Lietaus vandens valdymo sistemų techninis katalogas. Lietaus vandens infiltravimo ir kaupimo sistemos iš Stormbox, Stormbox E ir Stormbox II modulių“ – 12.13 (43 psl.): talpos ilgis pagal DWA-A 138 – L = Σ(A × ψ) × 10⁻⁷ × r_D(n) × D × 60 × f_z / [b × h × s_r + (b + h/2) × D × 60 × f_z × (k_f/2)], f_z = 1,2 (atsargos koeficientas), s_r = 0,955 (Stormbox, Stormbox E, Stormbox II); 12.4 ir 12.6 (39 psl.): vertinti nuo 15 iki 360 min trunkančias liūtis ir parinkti didžiausią talpą; 12.3 (38 psl.): Stormbox tinka gruntams, kurių filtracijos koeficientas nuo 10⁻³ iki 10⁻⁶ m/s; 12.14 (44 psl.) pavyzdžio gruntai: rupus smėlis 10⁻³, vidutinio smulkumo smėlis 5×10⁻⁴, smulkus smėlis 5×10⁻⁵, dumblingas ar molingas smėlis 5×10⁻⁶ m/s, molis ir dumblas (< 10⁻⁸ m/s) – infiltravimas negalimas; 12.9 (40 psl.) ψ lentelė; 43 psl.: žvirgždo naudingas tūris tik 30 %; 15.1 ir 15.3: Stormbox 1200×600×300 mm, 206 dm³ naudingo tūrio, Stormbox II 1200×600×600 mm, 413 dm³, naudingumo koeficientas 95,5 %; 5.2: žaliojoje zonoje virš modulių ne mažiau kaip 0,4 m, Stormbox – iki 10 sluoksnių, Stormbox II – iki 5; 5.1 ir 11.7: dugnas ne mažiau kaip 1 m virš gruntinio vandens; 11.7 (34 psl.) mažiausi atstumai – 2 m iki izoliuoto pastato, 5 m iki neizoliuoto, ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio, 2 m iki sklypo ribos, 1,5 m iki vandentiekio ar dujotiekio, 3 m iki medžių, 0,8 m iki aukštos įtampos kabelio, 0,5 m iki ryšių kabelio; 12.4: prieš talpą – šulinys-sėsdintuvas, nuo aikštelių ir kelių – naftos gaudyklės
- Nuo 2027-01-01 STR 2.02.12:2026 „Pastatai“ reikalauja, kad sklype būtų įrengta lietaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistema (14 p.). norma STR 2.02.12:2026 „Pastatai“, patv. aplinkos ministro 2026-07-08 įsak. Nr. D1-129 (įsigalioja 2027-01-01, STR 2.02.09:2005 netenka galios – įsak. 2.6 p.) – 14 p. – sklypuose turi būti įrengta lietaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistema (reikalavimai – STR 2.07.01:2003); 32 p. – apsaugą nuo drėgmės parenka projekto vadovas, atmosferos krituliai neturi kelti pavojaus konstrukcijoms; STR 2.02.09 42.4.4.1 atitikmens (latakai privalomi, išimtis ≤ 4,5 m ir ≤ 100 m²) nėra
Įrengimas ir atstumai
- Iki izoliuoto pastato (su hidroizoliacija) – 2 m
- Iki neizoliuoto pastato – 5 m
- Iki pastato – ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio
- Iki sklypo ribos – 2 m
- Iki vandentiekio ar dujotiekio – 1,5 m
- Iki medžių – 3 m
- Iki aukštos įtampos kabelio – 0,8 m
- Iki ryšių kabelio – 0,5 m
- Dugnas virš gruntinio vandens – 1 m
- Virš dėžių vejoje – ne mažiau kaip 0,4 m grunto, po važiuojama danga – 0,8 m; prieš talpą – šulinys-sėsdintuvas; dėžės apvyniojamos geotekstile.
Vandenį norite ne sugerdinti, o naudoti? Žr. lietaus vandens talpos skaičiuoklę. Kiek lietvamzdžių reikia stogui – latakų skaičiuoklė, drenažas aplink pamatus – drenažo skaičiuoklė, žvyro kiekis tonomis – birių medžiagų skaičiuoklė.
Šaltiniai
- gamintojas Pipelife Lietuva – „Lietaus vandens valdymo sistemų techninis katalogas. Lietaus vandens infiltravimo ir kaupimo sistemos iš Stormbox, Stormbox E ir Stormbox II modulių“ – 12.13 (43 psl.): talpos ilgis pagal DWA-A 138 – L = Σ(A × ψ) × 10⁻⁷ × r_D(n) × D × 60 × f_z / [b × h × s_r + (b + h/2) × D × 60 × f_z × (k_f/2)], f_z = 1,2 (atsargos koeficientas), s_r = 0,955 (Stormbox, Stormbox E, Stormbox II); 12.4 ir 12.6 (39 psl.): vertinti nuo 15 iki 360 min trunkančias liūtis ir parinkti didžiausią talpą; 12.3 (38 psl.): Stormbox tinka gruntams, kurių filtracijos koeficientas nuo 10⁻³ iki 10⁻⁶ m/s; 12.14 (44 psl.) pavyzdžio gruntai: rupus smėlis 10⁻³, vidutinio smulkumo smėlis 5×10⁻⁴, smulkus smėlis 5×10⁻⁵, dumblingas ar molingas smėlis 5×10⁻⁶ m/s, molis ir dumblas (< 10⁻⁸ m/s) – infiltravimas negalimas; 12.9 (40 psl.) ψ lentelė; 43 psl.: žvirgždo naudingas tūris tik 30 %; 15.1 ir 15.3: Stormbox 1200×600×300 mm, 206 dm³ naudingo tūrio, Stormbox II 1200×600×600 mm, 413 dm³, naudingumo koeficientas 95,5 %; 5.2: žaliojoje zonoje virš modulių ne mažiau kaip 0,4 m, Stormbox – iki 10 sluoksnių, Stormbox II – iki 5; 5.1 ir 11.7: dugnas ne mažiau kaip 1 m virš gruntinio vandens; 11.7 (34 psl.) mažiausi atstumai – 2 m iki izoliuoto pastato, 5 m iki neizoliuoto, ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio, 2 m iki sklypo ribos, 1,5 m iki vandentiekio ar dujotiekio, 3 m iki medžių, 0,8 m iki aukštos įtampos kabelio, 0,5 m iki ryšių kabelio; 12.4: prieš talpą – šulinys-sėsdintuvas, nuo aikštelių ir kelių – naftos gaudyklės
- norma STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (suvestinė redakcija nuo 2023-07-25) – 9 priedo 2.2 p.: lietaus intensyvumas I = A / (T + B) + c, l/(s·ha), T – lietaus trukmė, min; A, B, c priklauso nuo vietos ir nuotakyno ištvinimo retmens; kitoms vietovėms – interpoliuojama pagal artimiausius miestus; 10 priedas „Lietuvos teritorijos lietaus intensyvumo parametrai“ – A, B, c 14 vietovių (Biržai, Dotnuva, Dūkštas, Kaunas, Klaipėda, Kybartai, Lazdijai, Laukuva, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Utena, Vėžaičiai, Vilnius) retmenims p = 20, 10, 5, 2, 1, 0,5 ir 0,33 metų
- norma Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patv. aplinkos ministro 2007-04-02 įsak. Nr. D1-193 (suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) – 7.1 p.: projektuojant pirmiausia nagrinėjami sprendiniai, mažinantys nuotekų susidarymą ir surinkimą, – kiek galima mažiau nelaidžių paviršių, „švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai“; 7¹ p.: rengiant statybos projektus prioritetas – 7.1 ir 7.2 papunkčių sprendiniams, centralizuotos sistemos – jei jų įdiegti negalima; 8 p.: projektinis srautas – pagal STR 2.07.01:2003; 19 p.: nuotekos nuo teritorijų be taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai) gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės; 18.2 p.: išleidžiant į gruntą BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l, naftos produktų – 1 mg/l; 18¹ p.: įrengiant išleidimo (sugerdinimo) į gruntą sistemas būtina įrengti kontrolinį šulinį mėginiams paimti; 15 p.: nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių surinkimo plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką valomos (jei užterštumas viršija 18 p. normatyvus); 12.1 p.: galimos taršos objektai – transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos ir kt.; 13 p.: galimai teršiamos teritorijos – su vandeniui nelaidžia danga; atstumų iki sugerdinimo įrenginių reglamentas nenustato
- gamintojas GRAF – katalogas „Regenwassermanagement“ (Versickerung, EcoBloc), skyrius „Regenwasserversickerung – Planung und Bemessung“ (79 psl., DE) – Sugerdinimo įrenginių planavimą, dydį ir įrengimą reglamentuoja DWA-A 138; decentralizuotoms sistemoms paprastai reikalaujama 5 metų pasikartojimo liūties (n = 0,2/a); skaičiavimui reikia grunto k_f (m/s), liūties intensyvumo ir prijungto ploto – pastatų plano su stogo iškyšomis (nepriklausomai nuo stogo nuolydžio) ir kitų paviršių
- praktika Mūsų skaitymas ir prielaidos – Trukmių žingsnis 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240, 300, 360 min – mūsų pasirinkimas Pipelife nurodytame 15–360 min intervale; STR lygtis sudaryta nuotakyno skaičiavimui, ilgoms liūtims kai kuriose vietovėse ji duoda mažėjantį kritulių kiekį – kritulių kiekį laikome ne mažesniu nei trumpesnės liūties (nemažėjančiu), o apie tai įspėjame; tą pačią tranšėjos formulę taikome žvyro duobei ir perforuoto vamzdžio tranšėjai (galų sienelės neįskaičiuojamos – atsarga); vamzdžio tranšėjos naudingo tūrio koeficientas – geometrija: [0,30·(b·h − π·D²/4) + π·d²/4] / (b·h); grunto k_f – Pipelife pavyzdžio reikšmės, tiksliau – iš geologinių tyrimų; metinis kiekis – Reglamento 8 p. formulė su LHMT metų kritulių suma ir ψ iš Pipelife lentelės, K = 1
- norma LHMT – standartinės klimato normos 1991–2020 m., kritulių kiekis – lentelė „Kritulių kiekis (mm), SKN, 1991–2020 m.“ – metų suma meteorologijos stotyse
- gamintojas Wavin Baltic, „Techninė instrukcija ir gaminių katalogas. Drenažas“ – kokoso pluošto filtras – molingiems ir durpiniams gruntams, geotekstilės filtras – smėlingiems; drenažo vamzdžiai ritiniais po 50 m (pvz. 113/126, 80/92); apžiūros šulinėlio dugnas statomas ant 10 cm išlyginamojo smėlio sluoksnio, gruntas prie jungčių sutankinamas; į šulinius jungiami Ø110–500 mm vamzdžiai
Dažni klausimai
Kiek infiltracinių dėžių reikia namo stogui?
Priklauso nuo grunto ir vietos. Pavyzdžiui, Vilniuje 120 m² skardos stogui (ψ 0,95), liūčiai kartą per 5 metus ir smulkiam smėliui (k_f 5×10⁻⁵ m/s) reikia sutalpinti apie 2,9 m³ vandens – tai 7 Stormbox II dėžės (po 413 l) vienoje eilėje. Molingame smėlyje dėžių reikia daugiau, molyje sugerdinti negalima.
Ar galima lietaus vandenį sugerdinti savo sklype?
Taip. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (7.1 ir 7¹ p.) nurodo projektuojant pirmiausia nagrinėti švarių paviršinių nuotekų sugerdinimą į gruntą, o vanduo nuo stogų gali būti išleidžiamas į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės (19 p.). Įrengiant sugerdinimo sistemą reikia kontrolinio šulinio mėginiams paimti (18¹ p.).
Kuo skiriasi dėžės nuo žvyro duobės?
Infiltracinėje dėžėje vandeniui lieka 95,5 % tūrio, žvyre – tik apie 30 % (Pipelife). Todėl žvyro duobė tam pačiam vandeniui turi būti apie tris kartus didesnė: pavyzdžio namui – 2,9 m³ dėžių arba 8,2 m³ žvyro.
Koks gruntas tinka sugerdinimui?
Pipelife nurodo, kad sugerdinimo moduliams tinka gruntai, kurių filtracijos koeficientas nuo 10⁻³ m/s iki 10⁻⁶ m/s: smėlis, žvyras, priesmėlis. Molyje ir dumble (mažiau nei 10⁻⁶ m/s) infiltravimas negalimas. Tikrą k_f geriausia sužinoti iš geologinių tyrimų ar filtracijos bandymo sklype.
Kokiu atstumu nuo namo daryti sugerdinimo šulinį?
Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas atstumų nenustato. Pipelife nurodo ne mažiau kaip 2 m iki pastato su hidroizoliacija, 5 m – be jos ir ne mažiau kaip 1,5 pamatų gylio, 2 m iki sklypo ribos, 3 m iki medžių, o talpos dugnas turi būti bent 1 m virš gruntinio vandens.